Mokinių tėvai sutrikę: ar mokyklose vaikams iš tiesų saugu?

Reklama baigsis po sek.

Nors nuo naujųjų mokslo metų pradžios praėjo vos dvi savaitės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, koronaviruso infekcija šiuo metu diagnozuota net kelių dešimčių ugdymo įstaigų auklėtiniams visoje šalyje. Statistika bei infekcijos plitimo grėsmė kelia nerimą mokinių tėvams. Pastarieji svarsto, ar tikrai ikimokyklinio ir vidurinio ugdymo įstaigose vaikams yra pakankamai užtikrinamas asmens sveikatos saugumas. Vakarų Lietuvos tėvų forumas jau sulaukė nemažos dalies nusiskundimų apie švietimo įstaigose skirtingai traktuojamas ir įgyvendinamas operacijų centro vadovo, sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas.

Situacija Vakarų Lietuvos regiono mokyklose

Šiuo metu Klaipėdos mieste bei rajone koronaviruso infekcijos plitimo mastas ugdymo įstaigose nėra didelis, lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis. COVID-19 infekcija nustatyta pavieniams asmenims S. Šimkaus konservatorijos, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos, Klaipėdos licėjaus auklėtiniams. „Saulėtekio“ progimnazijoje infekcija diagnozuota darbuotojui, taip pat Klaipėdos rajone, Gargžduose, koronavirusu susirgo trimetis darželinukas. Pasak Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkės Aušros Zarambienės, tėvams nerimą kelia ne tik šie atvejai, tačiau ir nurodymas į įstaigą nevesti sloguojančių vaikų. Didžiausias tėvų rūpestis pastarosiomis savaitėmis – ar mokyklose iš tiesų ugdytiniams užtikrinamas sveikatos saugumas.

„Mes jau sulaukėme skundų iš tėvų, kad vienose mokyklose vaikams petraukų metu privaloma dėvėti kaukes, kitose į tai nekreipiama jokio dėmesio. Kitas momentas yra tai, kad kai kurios ugdymo įstaigose labai rimtai pažiūrėjo į rekomendaciją kuo daugiau pamokų vesti gryname ore. Tai turime tokią situaciją, kad tėvų prašoma nupirkti neperšlampamus rūbus, jogos kilimėlius, ir jie visas pamokas sėdi tiesgio ant žemės susilenkę. Tai ar tai tikrai yra geras sprendimas?“, – dėstė Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė A. Zarambienė.

Organizacija sulaukė tėvų nuogąstavimų ir dėl higienos reikalavimų laikymosi. Dauguma įstaigų neturi rankų dezinfekcijai skirto skysčio, taip pat ne visur užtikrinamas šilto vandens tiekimas čiaupuose, tokiu būdu baiminamasi dėl galimo viruso plitimo. Be to, suaugusieji neslepia girdintys iš savo atžalų atsiliepimus apie mokytojų elgesį su veidą dengiančiomis priemonėmis – vieni atsakingai jas dėvi, kiti tai daro tik tam tikrų pamokų metu.

Į mokyklą – minučių tikslumu

Ugdymo įstaigose siekiant sureguliuoti mokinių srautus, klasėms yra nurodytas individualus atvykimo į mokyklą laikas. Atvykus anksčiau, vaikams savo eilės tenka laukti lauke.

„Tarkim atvykti reikia 7,40 val, ryto. Tėvai skuba į darbus, nes pastarieji daugeliui prasideda nuo 8 val., tai natūralu, kad atžalą iki mokyklos atveža anksčiau. Tada vaikai turi laukti. Gerai, kad dabar dar tie orai nėra tokie atšiaurūs ir ypatingai lietingi ar šalti, bet kas toliau. Suprantama, kad reikia užtikrinti srautų reguliavimą, bet dažnai tokiuose sprendimuose pasigendama žmogiškumo faktoriaus“, – A. Zarambienė.

Srautų reguliavimas pertraukų metu – nemenkas iššūkis didelių mokyklų administracijoms. Jau yra atvejų, kuomet tarp pamokų ne visiems mokiniams tolygiai paskirstomas laikas ir galimybės išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru. Sėdintiems klasėse po 6-7 pamokas ir negalintiems išeiti nei į lauką, nei į koridorių, neužtikrinamas ir tinkamas patalpų vėdinimo procesas.

Izoliacijoje esančių mokinių tėvams nemokama ligos išmoka

Mokinių tėvų rūpesčiu pastaruoju metu tampa ne tik ugdymo įstaigose užtikrinamas asmens sveikatos saugumas, tačiau ir galimybė netekti darbo užmokesčio, pajamų. Pagal dabar galiojančią LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą tvarką, tuo atveju, jeigu nesergančiam vaikui NVSC specialistai, atsižvelgdami į epidemiologinį tyrimą, paskiria izoliaciją, vienas iš tėvų gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau ligos išmokos už tą laikotarpį jis negaus. Tokia pati išvada taikoma ir tuo atveju, jeigu mokykla priima sprendimą izoliuoti ne tik sergančiojo vaiko, bet ir greta esančios klasės mokinius.

„Tai įsivaizduokite, ką daryti tėvams tą visą laikotarpį, negaunant pajamų. Gerai, jeigu vaikas vyresnio amžiaus, kada galima jį vieną palikti namuose ir tęsti savo darbus, bet jeigu atžala mažametė – situacija labai sudėtinga“, – A. Zarambienė.

Artimiausiu metu LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina šias nuostatas pakeisti. Siekiama, kad ligos išmoka už izoliacijoje esančių vaikų priežiūrą būtų mokama.

Vaikų maišymasis vyksta tiek mokyklose, tiek užsiėmimuose

Tėvams nerimą kelia ir asmens sveikatos saugos neužtikrinimas pamokų metu. Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė yra sulaukusi skundų, kad gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai į pasirinktus specialiuosius dalykus suguža iš skirtingų klasių. Tokia situacija klostosi tiek užsienio kalbų, tiek tiksliųjų mokslų pamokose.

Ne išimtis ir po pamokų vaikų lankomi įvairūs neformalaus ugdymo būreliai. Į juos dažnai susirenka vaikai net ne iš vienos mokyklos, o kelių, tokiu atveju viruso plitimui sudaromos dar palankesnės sąlygos.

Abejojama pasirinktu ugdymo proceso būdu

Pasak Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkės Aušros Zarambienės, pavasarį paskelbus valstybinį karantiną ir mokykloms perėjus prie nuotolinio ugdymo proceso, tėvai susidūrė su nemenkais iššūkiais – mokiniams pamokos vyko skirtingose platformose, mokymosi priemonių, erdvių stigo daugiau nei 1 vaiką auginančioms šeimoms ir pan. Beveik 90 procentų suaugusiųjų laukė mokslo metų pradžios ir kone meldėsi, kad pastarieji prasidėtų įprastu būdu – mokyklose. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei sąlygas, nuomonės šiuo aspektu keičiasi.

„Esant tokiai situacijai, didžioji dalis mokyklų tiesiog fiziškai nepajėgios užtikrinti srautų, joms yra pernelyg didelė atsakomybės našta, trūksta ir žmogiškųjų išteklių, ir visos bendruomenės, tėvų sąmoningumo, nes visų mokyklų infrastruktūra yra pritaikyta tokia pandemijai, tai dabar jau tikrai atsiranda vis daugiau tėvų pasisakančių už nuotolinį ugdymo procesą. Jo metu bent jau asmens sveikatos saugumas užtikrinamas kur kas didesnis nei matome šiandien mokyklose ir darželiuose“, – A. Zarambienė.

Jeigu asmens sveikatos saugumas ir užtikrinamas ugdymo įstaigoje, po pamokų vaikai skuba į būrelius, su bendraamžiais susitinka kiemuose, komunikacija ne visada vyksta dėvint kaukes ar nuolat plaunant rankas. Kyla grėsmė užkratą galbūt net nežinant tiesiog atnešti į mokyklas, tuomet prasideda užburtas ligos plitimo ir privalomos izoliacijos ratas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių