Auditas atskleidė „Klaipėdos švenčių“ valdymo trūkumus

Reklama baigsis po sek.

Dar praėjusių metų pavasarį, įmonei pristatant metinę veiklos ataskaitą, daugumai Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narių bei visuomenei kilo abejonių dėl VšĮ „Klaipėdos šventės“ veiklos. Didžiausią nuostabą tuomet sukėlė tuometinio vadovo Romando Žiubrio gaunamo atlyginimo dydis, kuris kai kuriais atvejais viršijo miesto mero ar ministro mėnesinį darbo užmokestį. Įstaigos veiklos skaidrumą bei atitikimą teisės aktams įvertino ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

Auditas apima 2018–2020 m. pirmąjį pusmetį. Konstatuota, kad įstaigos veikla yra efektyvi ir teisėta, tačiau nustatyta valdymo trūkumų.

Atlyginimo priedai siekė iki 90 proc. atlyginimo

Visiems 18-kai įstaigos darbuotojų audituojamu laikotarpiu (2018-2020 m. I ketvirtis) buvo skiriami priedai, siekiantys nuo 20 iki 90 proc. atlyginimo. Aiškinama, kad tokie priedai buvo skiriami dėl darbuotojams tekdavusio didesnio darbo krūvio.

Priedai prie atlyginimų buvo mokami teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų, tačiau mes atkreipėmė dėmesį, kad pasirinktas netinkamas darbo užmokesčio ir priedų paskaičiavimo metodas. Priemokos audituojamu laikotarpiu darbuotojams ir įstaigos vadovui buvo mokamos už papildomai atliktas funkcijas, padidėjusį darbo krūvį, bet tos funkcijos kai kuriais atvejais pagal darbo pareigų aprašymą buvo tęstinės, todėl negalime teigti, jog jos buvo papildomos, nes jau buvo numatytos anksčiau, apibrėžtos sutartyse, tai jos nėra traktuojamos kaip nauji darbai“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Pavyzdžiui, Jūros šventės organizavimas yra tęstinis, numatytas projektas trejiems metams, todėl už jo organizavimą įgyvendinimą negali būti mokami priedai. Tačiau auditoriams užkliuvo tik pati priemokų skyrimo metodika, kuri, kaip akcentuojama, teisės aktų nepažeidžia.

Be to, audito metu nustatyti 5 atvejai, kai buvo nepagrįstai, nesant vadovo įsakymo ar jame nurodytam ne tokiam dydžiui, išmokėtos priemokos darbuotojams.

Pastebima, kad solidūs priedai buvo skiriami ir pačiam įstaigos vadovui R. Žiubriui. Jam skirtų priedų ir priemokų suma 2018–2020 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai sudarė 36 proc. pagrindinio darbo užmokesčio. Vidutinis mėnesinis vadovo bruto darbo užmokestis 2018 m. sudarė 2942,41 eurų, 2019 m. – 4723,12 eurų, o 2020 m. pirmąjį pusmetį – 4924,31 eurų. Tokio pobūdžio įstaigoms nustatyto vadovo darbo užmokesčio ribų šie dydžiai neviršija.

Ryšiai su kita įstaiga, giminystės ryšiais susiję darbuotojai

Anot D. Čeporiūtės, svarbiausi iš nustatytų trūkumų – derinant viešuosius ir privačius interesus. Nustatyta, kad įstaigoje „Klaipėdos šventės“ dirbo giminystės ryšiais susiję žmonės bei glaudžiai buvo bendradarbiaujama su viešąja įstaiga „Klaipėdos publika“.

Audito ataskaitoje konstatuojama, kad faktiškai renginius – Klaipėdos laivų paradas 2018 m. ir 2019 m., Gatvės muzikos diena Klaipėdoje 2018 m. ir 2019 m., Kovo 11-osios minėjimas „Nubusk pasikeitęs“ ir socialinė akcija „Laukiantis bilietas“ 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – organizavo„Klaipėdos publika“.

Pastebima, kad „Klaipėdos šventėse“ dirbo 4 su „Klaipėdos publika“ susiję asmenys. Nuo 2013 m. gegužės 23 d. „Klaipėdos publika“ dalininkas ir vadovas yra asmuo, kuris nuo 2013 m. birželio 18 eina ir „Klaipėdos švenčių“ projektų techninės dalies koordinatoriaus-inžinieriaus pareigos.

Tokiu atveju sunku atskirti, kurie darbuotojai atliko kaip „Klaipėdos šventės“ darbuotojo funkcijas, o kuriais atvejais kaip „Klaipėdos publikos“. To neturėtų būti, reikėtų nurodyti, atskirti. Tai ne pirmas atvejis mūsų praktikoje, bet tokių atvejų jau nebeturėtų būti“, – D, Čeporiūtė.

Be to, „Klaipėdos švenčių“ direktorius nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2020 m. liepos 10 d. buvo „Klaipėdos publika“ darbuotojas, o „Klaipėdos švenčių“ kūrybos vadovė, kuri įstaigoje dirbo iki šių metų spalio, yra ir „Klaipėdos publika“ dalininkė, „Klaipėdos švenčių“ renginių koordinatorė, kuri šioje įstaigoje dirbo iki praėjusių metų birželio 26 d. yra „Klaipėdos publika“ darbuotoja.

Audituojamu laikotarpiu „Klaipėdos šventėse“ dirbo 5 giminystės ryšiais susiję asmenys.

Vertinant „Klaipėdos švenčių“ vykdytus viešuosius pirkimus, taip pat akcentuojamas bendradarbiavimo su „Klaipėdos publika“ momentas. Su minėta įstaiga „Klaipėdos šventės“ sudarė 8 sutartis, kurių bendra vertė siekia iki 9,6 tūkst. eurų.

Didelis atotrūkis tarp įstaigos „Klaipėdos šventės“ planuojamų ir faktinių administracinių išlaidų.

Planuojant renginius 2018 m. administracinės išlaidos sudarė 21 proc. visų planuotų išlaidų, o juos įgyvendinus faktinės administravimo sąnaudos siekė 37 proc. visų įstaigos sąnaudų, 2019 m. atitinkamai 23 proc. ir 31 proc.

Įstaiga neįsitraukdavo į savo numatomų išlaidų sąmatas tam tikrų sričių, pavyzdžiui, komunalinių mokesčių, transporto išlaidų socialinio draudimo sąnaudos ir panašiai, jos turėtų būti įtrauktos į renginio planavimą. Tada to atotrūkio tarp faktinių ir planuojamų išlaidų neliktų“, – kontrolierė D. Čeporiūtė.

Visos patirtos išlaidos, nors ir nebuvo numatytos planavimo sąmatose, buvo pagrįstos atitinkamais dokumentais.

Viešųjų pirkimų vykdymas iš esmės organizuojamas tinkamai, tačiau neišvengta kai kurių teisės aktų reikalavimų pažeidimų

VšĮ „Klaipėdos šventės“ viešųjų pirkimų žurnalų duomenimis 2018 m.–2020 m. I pusmetį buvo vykdyti 1484 pirkimai, kurių bendra vertė 1.856,7 tūkst. Eur (su PVM). Patikrinus atsirinktų pirkimų organizavimą sisteminių ar reikšmingų teisės aktų pažeidimų nenustatyta – įstaiga viešuosius pirkimus vykdė iš esmės vadovaudamasi LR Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu bei Įstaigos vadovo patvirtintomis tvarkomis, išskyrus kai kuriuos nustatytus pavienius pažeidimus bei trūkumus.

Nustatyta atvejų, kai iki pirkimo pradžios dokumentuose nebuvo aiškiai numatyta pirkimo vertė, nebuvo užpildyta pirkimo paraiška, nors pagal Įstaigos vadovo nustatytą tvarką ji buvo privaloma, įrangos nuomos techninėje specifikacijoje buvo nurodytas vienos iš sudėtinių dalių pageidaujamas konkretus gamintojas ar modelis, buvo pavėluota paviešinti laimėjusių dalyvių pasiūlymus ir sutartis, ar šie dokumentai iš viso nebuvo paviešinti.

Nėra tinkamai apskaitomas inventorius

Visas VšĮ „Klaipėdos šventės“ nuosavybės teisė turimas ilgalaikis turtas bei panaudos ir nuomos pagrindais valdomas nekilnojamasis turtas yra inventorizuotas. Tačiau nustatyta, kad įstaigos inventoriaus kiekinė ir (arba) vertinė apskaita nėra tvarkoma įstaigos nebalansinėse sąskaitose, o pagamintas turtas bei liekamosios medžiagos iš vis nėra įtrauktos į įstaigos apskaitą.

VšĮ „Klaipėdos šventės“ perleido nuosavybės teise priklausantį turtą (automobilį), dėl kurio perleidimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (steigėjas), po VšĮ „Klaipėdos šventės“ valdybos siūlymo, priėmė racionalų sprendimą dėl automobilio perleidimo. Tačiau įstaigos vadovas nepriėmė sprendimo dėl pripažinto nereikalingu turto (automobilio) pardavimo viešojo aukciono būdu organizavimo ir leido turtą parduoti ne aukciono būdu.

VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovas po audito pasitraukė iš posto

Netrukus po to, kai paaiškėjo audito išvados, pats įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas R. Žiubrys nusprendė palikti postą. Oficialiai nuo šių metų sausio dienos jis nebėra įstaigos vadovas. Teigiama, kad atlikto audito išvados tam įtakos neturėjo, toks sprendimas buvo primtas kur kas anksčiau.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių