„Auska“ perduota Palangai: svarstomos 3 įveiklinimo galimybės

Reklama baigsis po sek.

Lapkričio 11 dieną LR Vyriausybė nutarė, kad „Auska“ su visu teritorijoje esančiu pastatų kompleksu, perduodama Palangos miesto savivaldybei. Prieš keletą mėnesių, rugpjūtį šis objektas buvo išbrauktas iš privatizuojamųjų sąrašo ir yra visam laikui perduotas palangiškiams. Kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus neslepia džiugesio pasiektu tikslu ir dėlioja planus apie pastato įveiklinimo galimybes.

Rugpjūčio mėnesį iš žiniasklaidos sužinojęs, kad kurorte esantį ir kadaise prezidento vila vadintą „Auskos“ kompleksą Turto bankas ketina parduoti. Tai reikštų absoliutų pastatų komplekso atidavimą į privatininkų rankas. Tokiam sprendimui Palangos miesto meras Š. Vaitkus nepritarė ir nedelsiant kreipėsi pagalbos į LR Vyriausybę, prašydamas perduoti šį turtą savivaldybei patikėjimo teise.

Tokiam žingsniui buvo reikalingas ir savivaldybės Tarybos narių palaikymas. Tiesa, kai kurie iš jų pritarti sprendimui neskubėjo. Viena iš kurorto politikių neslėpė nuomonės, kad šio objekto skaidrus privatizavimas – tinkamiausia išeitis, siekiant valstybei gauti maksimalią naudą iš objekto. Toliau nuomoti viešbutį nėra jokio tikslo, o pačiai valstybei perimti poilsio organizavimą neva būtų neracionalu. Visgi 20 Tarybos narių palaikė miesto mero, o ne politikės poziciją.

Šiuo metu „Auska“ dar priklauso nuomininkams, su ta įmone sutartis baigiasi už gero pusmečio, balandžio mėnesį, tai jos mes tikrai anksčiau laiko nenutrauksime, nebent to pageidautų patys laikini turto valdytojai. O mes per tuos pusę metų, kartu su visuomene bandysime išdiskutuoti ir nuspręsti, kas tame pastate galėtų įsikurti. Minčių yra visokių“, – teigė Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus.

Įveiklinimo galimybės

LR Vyriausybė vilą savivaldybei patikėjimo teise perduoda tik su tikslu, kad pastatų kompleksas bus pritaikytas kultūros ar socialinėms reikmėms. Tad kurorto vadovai, atsižvelgdami į šią sąlygą, artimiausiu metu skirs lėšų galimybių studijai, kuri svarstys tris galimas įveiklinimo alternatyvas – senelių globos namai; vaikų ir jaunimo užimtumo bei ugdymo centras; erdvė kultūros poreikiams.

Senjorų globos ir slaugos centras – viena iš alternatyvų, įrodant, kad Palangos miesto savivaldybė linkusi patikėjimo teise perduotą turtą įveiklinti produktyviai ir tikslingai. Mero Š. Vaitkaus manymu, ši idėja galėtų geriausiai atliepti ne tik kurorto poreikį sukurti kuo daugiau darbo vietų, reikalingų visais metų laikais, bet taip pat pasitarnautų stiprinant šalies socialinę kultūrą, kuriant orios senatvės galimybes.

Tai galėtų tapti visos Lietuvos senjorų globos namai. Tam būtų galima pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Kodėl gi neišnaudojus tokios didžiulės teritorijos ir pastatų komplekso kilniam tikslui. Vien Palangoje yra tokių paslaugų laukiančių asmenų eilė (mes mieste turime globos namus tik su 40 lovų), kituose miestuose padėtis irgi nėra tenkinanti poreikį. Čia galėtų atsirasti net keli šimtai vietų, tuo pačiu taikomas ir dalinis gydymas. Be to, tikiu, kad yra dar šalyje senjorų, nemačiusių jūros. Tai visa tai tikrai galėtų, manau, efektyviai funkcionuoti ir tada gal tikrai labiau atsispindėtų galimybės tai vadinamajai oriai senatvei. Laikai keičiasi, vaikai dirba, neturi kada pasirūpinti savo tėvais, seneliais, o čia būtų ir vieta gera, ir aplinka, ir paslaugos. Tai kurtų pridėtinę vertę, be to, būtų sukurta ir papildomų darbo vietų, ko labiausiai reikia Palangai“, – viziją dėstė Š. Vaitkus.

Kita galima „Auskos“ pastatų komplekso įveiklinimo alternatyva – vaikų ir jaunimo užimtumo bei ugdymo centras. Palangos miesto savivaldybės administracijos manymu, tai būtų taip pat visuomenei pasitarnaujanti funkcija, organizuojant ir edukacines stovyklas, teikiant jaunimui daugiau erdvės kūrybai.

Mes turime daug jaunų, talentingų, kūrybiškų žmonių, kurie tikrai galėtų čia stovyklauti ar atvykti į pavienes edukacines veiklas. Galėtų atvykti ir vaikai, nematę jūros. Tai jeigu mes tam pritaikytume, renovuotume erdves, galima ir tokią viziją įgyvendinti“, – sakė Š. Vaitkus.

Jeigu vis dėlto tokia alternatyva palangiškiams pasirodytų netinkama, galimybių studijoje ketinama svarstyti idėją pastatą pritaikyti kultūros poreikiams.

Šiuos tris pagrindinius įveiklinimo galimybių aspektus artimiausiu metu ketinama pradėti svarstyti tiek su gyventojais, tiek su įvairių sričių specialistais, teisininkais. Gautos išvados bus pristatomos palangiškiams, vėliau, diskutuojant ir ieškant sprendinių, bus priimtas galutinis verdiktas.

2011 m. kovą „Auska“ ir jai priklausantis turtas buvo išnuomotas UAB „Ambra investicijoms“. Sutarta, jog bendrovė kasmet valstybei už nuomą mokės 400 tūkst. litų (apie 117 tūkst. eurų). Kartu su 4558,12 kv. m ploto vila verslininkai išsinuomavo ir 0,8078 ha ploto mišką aplink statinį. Bendras žemės sklypo plotas – 21,8992 ha. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatai, esantys žemės sklype, ir žemė priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Turto bankas. Pastatai ir 8 arai sklypo UAB „Ambra investicijos“ išnuomoti iki 2021 m balandžio 29 d. Tarp pastatų yra ne tik vila, bet ir sargo namelis ties įvažiavimu į teritorija, o taip pat – kiemo statiniai, pavėsinės, aikštelės, teniso kortai.

Išsamiau apie Palangos miesto savivaldybės vizijas įveiklinant vilą bei atkurtos Kurhauzo medinės dalies naudą palangiškiams  – šio vakaro diskusijų laidoje “Kasdieniai rūpesčiai”, 20 val. per “Balticum TV”, 20,10 val. Facebook paskyroje “Balticum TV”.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių