Dalis tėvų dar nežino, kaip vyks nuotolinis mokymasis

Reklama baigsis po sek.

Įtemptomis koronaviruso pandemijos sąlygomis mokslo metus pradėję vaikai ir jaunimas šią savaitę ilsisi – iki lapkričio 3 dienos jiems rudens atostogos. Dėl daugėjančių infekcijos atvejų, dar savaitę po jų mokslus tęs nuotoliniu būdu, į klases grįš tik 1-4 klasių mokiniai. Ugdymo procesas įprastu būdu nenutrūks ir darželinukams bei priešmokyklinukams, tačiau tik tose įstaigose, kuriose nėra protrūkio ar sergančių, privalomoje izoliacijoje esančių asmenų.

Nors jau nuo antradienio 5-12 klasių, o kai kuriose mokyklose ir mažesnių klasių mokiniai ugdymo procesą tęs nuotoliniu būdu, dalis tėvų vis dar neturi informacijos, kokioje platformoje tai vyks, ar bus pokyčių tvarkaraščiuose.

“Situacija nėra aiški, ir kuo toliau, tuo labiau ji sudėtingėja. Vykdėme apklausą ir dalis tėvų tikrai iki šiol nežino, kokioje platformoje reikės prisijungti, ar pamokų laikas bus toks pat kaip rugsėjį, spalį, ar nuotoliniu būdu pavėlins kažkiek. Nerimo daug patiria ir pradinukų tėvai, nes jau yra nemaža dalis ugdymo įstaigų, kur ir tarp mažųjų klasių plinta koronavirusas, tai kaip jiems bus tęsiamas ugdymas nuotoliniu būdu?”, – teigė vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė.

Pašnekovės teigimu, situacija mieste yra labai įvairi – vienos mokyklos su tėvais komunikuoja ir informaciją apie ateinančios savaitės veiklą jau yra pateikusios, suaugusieji kartu su vaikais jau išbandę nuotoliniam ugdymui skirtas platformas, pasitikrinę, ar viskas veikia, tačiau yra ir tokių, kurie kas dieną stebėdami visas informacijos priemones, jokių duomenų taip ir nesulaukia iki šiol.

Teigiama, kad iššūkių nuotolinio ugdymo metu dabar bus kur kas mažiau nei pavasarį – mokyklos jau išmoko pamokas ir stengiasi vaikams turinį perteikti vienoje, o ne keliose platformose, kas praėjusiais mokslo metais tapo iš tiesų pernelyg didele našta tiek vaikams, tiek pradinių klasių tėvams. Be to, po rudens atostogų mokymasis iš namų nebus staigmena ir moksleiviams – kai kurios gimnazijos mišrų ugdymo procesą taikė jau nuo rugsėjo mėnesio (savaitę ar dvi mokykloje, savaitę – nuotoliniu būdu).

Nuotoliniam ugdymui pasiruošta, tačiau stinga priemonių 

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, Klaipėdos Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė neslėpė, kad dalis ugdymo įstaigų galbūt dar nespėjo susisiekti su tėvais ir informuoti apie nuotolinio ugdymo niuansus bei tvarkas, tačiau pašnekovė neabejoja, kad visai tai bus suspėta padaryti dar iki lapkričio 2-osios.

Nuotolinio ugdymo procesui yra pasirengta dar vasarą – mokytojai susistemino turinį, pritaikė jį naudoti platformose, tad tikimasi, jog trikdžių bei nesusipratimų bus kur kas mažiau nei pavasarį. Didesnė problema įsibėgėjant mokslo metams yra ne turinys, bet būtinosios priemonės – jų stinga ir mokyklose, ir mokinių namuose.

“Yra tokia panacėja – pernelyg užkelti lūkesčiai, kad mokykla turi suteikti mokiniams visas būtinas priemones nuotoliniam ugdymui. Toli gražu tai nėra tiesa. pagal dabar įsigaliojusią tvarką, kompiuterius ar planšetes mokykla turi skirti tik socialinės rizikos šeimose augantiems, gyvenantiems vaikams, o ne visiems, kaip teigiama dažnai viešojoje erdvėje. Be kita ko, tų priemonių nepakanka net patiems mokytojams, ką jau kalbėti apie teikimą ugdytiniams. Mokyklai pačiai trūksta tos įrangos, ne visi išgalime net mokytojus visus aprūpinti, kadangi turima įranga pasenusi, ją reikia atnaujinti, pritaikyti. Dalis mokytojų nuotolinį ugdymą dėstys namuose, jeigu juose neturi savo nuosavo kompiuterio, ims iš įstaigos”, – teigė J. Andrijauskienė.

Mokslo metų pradžioje ugdymo įstaigos pakartotinai vykdė tėvų apklausas ir rinko duomenis, kokias priemones nuotoliniam ugdymui namuose turi mokiniai, jų šeimos. Pastebima tendencija, kad tie asmenys, kurie pavasarį teigė turintys pakankamai įrangos, dabar nurodė didelį jos stygių. Mokyklų vadovai mano, kad kai kurios šeimos nori pasinaudoti proga gauti iš ugdymo įstaigos materialųjį turtą, tačiau pastarojo nepakanka net darbuotojams.

“Visi mes žinome apie tas skambias sumas, apie kurias kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kiekvienam vaikui – 40 eurų, skiriamų būtent pritaikyti ugdymą iš namų. Deja, net ir tų žadėtų pirmam etapui 10 eurų mokyklų dar nepasiekė, tiksliau pasiekė tik teoriškai. Mokyklos tais pinigais galėtų disponuoti tik lapkričio mėnesį. Šioje situacijoje liūdniausia tai, kad tos lėšos skiriamos ne priemonių, įrangos įsigijimui, o turinio pritaikymui. Kam turinio, jeigu priemonių net neturime?”, – apgailestavimo esama situacija neslėpė J. Andrijauskienė.

Didžiausias rūpestis – ar liks kam mokyti?

Nors už švietimą bei ugdymą šalyje atsakinga ministerija ne kartą teigė, jog naujiems mokslo metams pasiruošta, akivaizdu, kad tokie žodžiai neatitinka realybės. Mokyklų vadovai patys turėjo pasitelkti kūrybiškumą ir per mažiau nei dvi savaites rasti būdų, kaip užtikrinti sveikatos saugumą, sureguliuoti mokinių srautus, pasirūpinti dezinfekcija, maitinimu ir mokymu. Dabar, naujų koronaviruso atvejų skaičiui augant, panašu, taip pat turės “kūrybiškai” burti iš kavos tirščių ir nuspėti ateitį, kas būtų, jeigu susirgtų pradinių klasių mokytoja, nes tvarkos tokiems atvejams  – nėra parengtos.

“Didžiausias rūpestis – žmogiškieji resursai. Tikrai mokyklų vadovai bijo dėl kiekvieno darbuotojo. Visų pirma, baiminasi dėl jo sveikatos, bet kartu ir galvojama, o kas mokys? Pedagogas gali tarkim net nesirgti, bet jeigu jam bus privalu izoliuotis, tuomet jis galėtų dirbti bent iš namų. Tokia išeitis galima, bet kas tada prižiūrėtų klasėje sėdinčius vaikus? kas užtikrintų šitų vaikų saugumą? tai vėlgi klausimų daugiau nei atsakymų”, – dėstė J. Andrijauskienė.

Situacija ugdymo įstaigose kasdien kaista. Naujų infekcijos protrūkių fiksuojama ne tik progimnazijose ir gimnazijose, tačiau ir darželiuose. Nuo šiandien veiklą stabdo l/d “Aitvarėlis”. Susirgus darbuotojui, o kitiems priverstinai keliaujant į izoliaciją, tiesiog nebėra kam prižiūrėti mažamečių. Ir panašu, kad tokių atvejų mieste gali tik daugėti.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė akcentavo, kad naujausiomis žiniomis, ateinančią savaitę pradinių klasių mokiniai tikrai grįžta į klases, o vyresnieji mokysis nuotoliniu būdu. Po šiandien vykusio posėdžio su ministerijos atstovais nuspręsta klausimą dėl tolimesnių sprendimų svarstyti lapkričio 3 dieną. Atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos individualią situaciją, sprendimą dėl mokyklos ar darželio laikino veiklos stabdymo nuo šiol gali priimti savivaldybės administracija, nelaukdama Vyriausybės ar operacijų centro vadovo įsakymo.

 

 

 

 

 

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių