Daugiau nei 77 tūkst. eurų galėję pasisavinti asmenys siunčiami į teisiamųjų suolą

Reklama baigsis po sek.

Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigta ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Šilalės mieste registruotos bendrovės vadovei ir ten pat dirbančiam vadybininkui, faktiškai vadovavusiam įmonės veiklai, pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto pasisavinimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Vyras taip pat kaltinimas ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė, jį atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, naudotų automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovė kartu su įmonėje dirbančiu vadybininku siekė nuslėpti iš automobilių prekybos gautas pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo ir taip pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Manoma, jog nuo 2017 m. kovo iki 2019 m. sausio už beveik pusšimtį parduotų „Audi“, „Volvo“, „Peugeot“, „Lexus“, „BMW“ ir kitų gamintojų automobilių kaltinamieji bendrai gavo daugiau nei 77 tūkst. eurų, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą. Skaičiuojama, kad dėl šios galimai neteisėtos veiklos į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 23 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Įtariama, kad kaltinamieji, galimai siekdami pasisavinti įmonei priklausančius pinigus, pateikdavo pirkėjams suklastotus dokumentus, kuriuose parduodamų automobilių kaina būdavo nurodoma mažesnė, nei ją gaudavo iš pirkėjų. Surinkti duomenys parodė, kad automobilių kaina pirkimo-pardavimo sutartyse bei pinigų paėmimo kvituose, kai kuriais atvejais, būdavo sumažinama perpus. Taip pat surinkta duomenų, jog transporto priemonių pardavimo dokumentuose būdavo nurodomas ne tas automobilio pirkėjas, iš kurio realiai būdavo gaunami grynieji pinigai, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Už didelės vertės turto pasisavinimą asmenys griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki dešimties metų, o už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL – laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, už dokumentų klastojimą – iki trejų metų. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių