Ekonomistė: socialinių išmokų didinimas gali būti pražūtingas

Reklama baigsis po sek.

Vakar LR Vyriausybė pritarė finansų ministerijos pateiktam 2021 metų valstybės biudžeto projektui. Jame didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems bei investicijoms į ateitį. Socialinei apsaugai planuojama skirti 783 mln. eurų daugiau, švietimui – 683 mln. eurų daugiau, o sveikatos apsaugai – 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metais. Planuojama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas sieks net 8,8 proc. BVP, išlaidų suma siekia daugiau nei 15 mlrd. eurų, o pajamų planuojama surinkti net keturiais milijardais mažiau. Nepaisant to, užsimota didinti vaiko pinigus, minimalų mėnesio atlyginimą bei vidutinę senatvės pensiją. Pasak ekonomistės dr. Daivos Labanauskaitės, valstybės biudžeto projektas nuostabos nekelia, tačiau apgailestaujama dėl pernelyg neatsakingo valdžios elgesio su finansais.

„Daug netikėtumų nebuvo, bet vertinant metų biudžetą, vis tiek visi žinom, kad tai yra kažkokia dalimi būrimas iš kavos tirščių. Turime labai daug neapibrėžtumo su šaltuoju metų laiku, pandemijos plitimu, ir ko gero esminis klausimas dabar turėtų būti ne kaip jį teisingai paskirstyti, o kaip surinkti tą biudžetą. Jau šiai dienai atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų yra nemenkas“, – teigė dr. Daiva Labanauskaitė, Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros docentė.

Tarp planuojamų išlaidų ir pajamų yra 4 milijardų eurų praraja

Dabartinė valdžia, formuodama ateinančių metų valstybės biudžetą numato, kad išlaidos sieks 15,4 mlrd. eurų, o pajamų planuojama surinkti tik 11,39 mlrd. eurų. Biudžetas deficitinis ir pasak ekonomistės, dar nežinia, ar tas skirtumas tarp pajamų ir išlaidų ateityje nedidės. Gali nutikti taip, kad artimoje ateityje biudžetą teks nemenkai koreguoti, nes sunkiai tikėtinas mokesčių surinkimas iš PVM, įvairių akcizų ir verslo pelno mokesčių. Be to, neigiamos įtakos finansams, šalies ekonomikai gali padaryti ir geopolitinė situacija su Baltarusija ar kitomis jos paveiktomis šalimis, skylė biudžete žiojėtų kur kas didesnė. Be to, kintanti koronaviruso pandemijos situacija gali sustabdyti ir vartojimą, prekių ir paslaugų pirkimą, o tokiu atveju mažėtų ir bendrojo vidaus produkto lėšos.

Ekonomikos augimo valdžia tikisi ir iš sudaryto DNR plano, tačiau ekonomistės teigimu, rezultatus bus galima pamatyti tik po trejų – penkerių metų, ir tik tuo atveju, jeigu lėšos iš ES struktūrinių fondų, skirtų šiam tikslui, bus efektyviai ir tikslingai panaudotos. Tad kol kas dar tikėtis augančios ekonomikos pernelyg anksti.

Dirbantieji ir vėl palikti nuošaly

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) biudžetą – 7 335 mln. eurų. Palyginus su 2020 metais, socialinei sričiai papildomai bus skiriama 783 mln. eurų. Nepaisant to, kad ekonominė situacija šalyje neaiški ir itin miglota, vertinant esančią koronaviruso pandemiją ir jos plitimo mastą, valdžia ketina padidinti vaiko pinigus, minimalią mėnesinę algą bei senatvės pensiją.

Pensijos, MMA ir vaiko pinigai 2021 m.:

2020 m. Eur 2021 m. Eur Pokytis Eur
Vaiko pinigai 60 70 +10
Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams 100 111 +11
Minimali alga popieriuje 607 642 +35
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 377 404 +27
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija su būtinuoju stažu 399 429 +30

Šaltinis: Finansų ministerijos duomenys 

 

Kai kurie šalies ekonomistai tokį lėšų švaistymą vadina valdančiosios daugumos siekiu išnaudoti paskutinę galimai sėkmingą kortą artėjančiame LR Seimo rinkimų antrajame ture. Atmetus net ir šią versiją, sprendimas didinti socialines išmokas specialistams kelia nerimą – tai gali daryti itin neigiamą įtaką valstybės biudžetui, be to, Vyriausybė turėtų skatinti žmones įsilieti į darbo rinką, o dabartinis požiūris išmokų dydžius tik dar labiau priartins ir gal net pralenks kai kurios visuomenės grupės gaunamus atlyginimus.

„Mes turėtume labiau motyvuoti dirbančiuosius, ir labai gaila, kad jau kelerius metus iš eilės matome atvirkštinį procesą. Kalbant apie santykį tarp darbo užmokesčio atskirų lygių ir įvairių pašalpų, savaime suprantama išmokų, paramos formų mokėjimą reikia mažinti, nes ilgalaikėje strategijoje, perspektyvoje ši priemonė tikrai neskatina dirbti. Blogiausia tai, kad žmonės tokiu būdu nesiintegruoja į darbo rinką. Išeitis būtų mokesčių lengvatos, bet ne tiesioginės išmokos. Ir apskritai dabar ne metas kalbėti, galvoti apie socialinių išmokų didinimą”, – dėstė D. Labanauskaitė.

13-oji pensija – utopija

Nors LR finansų ministerija ateinančių metų valstybės biudžeto projekte ir nenumatė lėšų 13-ajai pensijai, pastarosiomis dienomis susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šio savo tikslo sieks bet kokia kaina. Kiekvienam senatvės pensiją gaunančiam asmeniui metų gale, gruodžio mėnesį būtų pervedamas gaunamų pajamų dydis. Tai valstybei per metus kainuotų nuo 120 iki 150 ar net 170 milijonų eurų. Užmojui nepritaria nei LR Prezidentas, teigdamas, kad toks sprendimas yra netvarus, nei ekonomistai.

Tai neturi jokio ekonominio pagrindo, ir jeigu mes kalbėtume apie tą vadinamąją senatvės pensiją, tai jos koncepcija net yra absoliučiai visai kitokia.  Jokių tryliktųjų pensijų ar priedų, ar kažkokių kitokių spec. išmokų ekonominės sąvokos senatvės pensija net neaprėptų. Be to, ta papildoma pensija būtų išdalinama visiems, neatsižvelgiant, kam finansinės pagalbos labiausiai reikia. Reikėtų šį dalyką susieti su realiu tam tikru prasminiu kontekstu, ko mes siekiame. Pelnyti didesnes rinkėjų simpatijas? Suteikti džiaugsmo tiems senjorams? Vertinant šiandieninę situaciją, tai tikrai yra netvarus požiūris, galintis neigiamai paveikti ir biudžetą”, – teigė doc. dr. D. Labanauskaitė.

Valstybės skola ir toliau auga

Per pastarąjį trisdešimtmetį valstybės skola auga. Jos didėjimo mastus paspartino ir visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje prasidėjusi koronaviruso pandemija. Ateinančių metų šalies biudžeto projekte numatyta, kad 2020 m. valstybės skola sieks 45,6 proc. BVP, 2021 m. – 49 proc., o 2022 m. – 50,3 proc. BVP. Greitu metu galime jau nebeįgyvendinti ir Mastrichto kriterijų, nors pastarieji pandemijos akivaizdoje yra laikinai įšaldyti tam, kad valstybės galėtų išlaidauti daugiau, bet tuo pačiu ir sukurtų ekonomikos skatinimo efektyvų planą. Dar nepasibaigus šiems kalendoriniams metams, valdžios atstovai neslepia, kad kitąmet poreikis skolintis taip pat išliks ir jau kalbama, kad tai sieks ne mažiau 5-6 milijardų eurų.

„Visada pats svarbiausias akcentas  – kur tie pinigai panaudojami ir kokią tai duos grąžą netolimoje ateityje arba ilgalaikėje perspektyvoje. Išmokos yra tiesioginė vartojimo paskirtis ir toli nevedantis mechanizmas. Reikia taikyti įrankius, kurie švelnina pasekmes ir naikina priežastis tų visų blogybių, stabdančių ekonomikos augimą. Šiai dienai mes nukreipiam pinigus į gaisrų gesinimą, bet ne į priežastinių svertų įtaką ir ieškojimą tvarios ekonomikos”, – D. Labanauskaitė.

Diskusijų laidą „Kasdieniai rūpesčiai” ir pokalbį apie parengtą 2021 m. valstybės biudžeto projektą galite žiūrėti šiandien 20.00 val per Balticum TV, arba 20,10 val. Facebook paskyroje. 

 

 

 

 

 

 

 

 

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių