Ekspertai: pandemijos valdymui nebereikalingas Galimybių pasas bei karantinas

Reklama baigsis po sek.

Šio ryto Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje fiksuotas rekordinis naujų koronaviruso atvejų per parą skaičius – infekcija diagnozuota 4635 asmenims. Atsižvelgiant į Omikron atmainos specifikumą, šalies valdžia raginama atsisakyti Galimybių paso taikymo bei karantino įvedimo idėjos, nes dabartinė pandemijos valdymo strategija netenka prasmės ir neatliepia realios situacijos.

Vakar Sveikatos ekspertų taryba LR Prezidentui pristatė naujausias turimas įžvalgas dėl pandeminės situacijos bei omikron atmainos plitimo. Neslepiama, kad artimiausiu metu bus pasiekti ir dar didesni naujų atvejų šuoliai, kurie oficialiai gali informuoti apie net ir 9000 naujų susirgimų, tačiau tikroji situacija gali būti ir kur kas didesnio masto apimtimi.

Ne visi juk testuojasi, ne visi jaučia simptomus, ne visi vyksta atlikti PGR tyrimo į mobiliuosius punktus, tai iš tiesų tie oficialūs duomenys gali tik aptakiai parodyti esamą situaciją, o sergamumas ir viruso paplitimas tikėtina dėl lengvos infekcijos formos iš esmės kur kas didesnis“, – teigė Sveikatos ekspertų tarybos narė, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. R. Kalėdienė.

Galimybių pasas, karantinas – beprasmiškos priemonės

Visuomenėje daug diskusijų, susipriešinimo ir aistrų keliantis Galimybių pasas bei jo taikymas Omikron atmainos atveju netenka prasmės, todėl Sveikatos ekspertų taryba atkreipia šalies valdžios dėmesį ir ragina šio dokumento taikymą panaikinti.

Plintant delta atmainai, ši priemonė gal ir buvo veiksminga, efektyvi, nors kartais suteikianti per daug saugumo jausmo, tačiau omikron matome ir žinome iš kitų pasaulio valstybių praktikos, skverbiasi visur, todėl skirstyti neturinčius imunineto į pasiskiepijusius, persirgusius nėra prasmės, tai jau nebeefektyvu ir jokių teigiamų rezultatų neduos. Atsisakius Galimybių paso, galbūt efektyviau būtų šiek tiek griežtinti srautų ribojimus, bet jokiu būdu mes nekalbame apie karantino įvedimą“, – teigė prof. R. Kalėdienė.

Karantinas – kraštutinė priemonė, tačiau valdžios atstovai, pandemijos valdytojai aktyviai tam ruošiasi ir nuolat stebi užimtų lovų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose skaičių. Kuomet pastarasis pasieks 240, planuojama taikyti trumpą, tačiau itin griežtą karantiną. Sveikatos ekspertų tarybos manymu, jeigu norima apsaugoti ligonines nuo perkaitimo, vertėtų žiūrėti ir vertinti ne užimtų lovų skaičių, o galinčių dirbti medicinos darbuotojų kiekį.

Pašnekovė akcentuoja, kad dabar pandemijos valdyme kur kas efektyviau dėmesį nukreipti į žmonių sąmoningumo didinimą, skatinimą vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus likti namuose, nevykti į darbą, nebendrauti su aplinkiniais. Taip pat teigiamą įtaką viruso plitimo mažinimui turėtų kur kas intensyvesnis testavimas bei greitojo antigeno testo prilyginimas PGR metodu paimto tyrimo rezultatui.

Mūsų sistema pajėgi testuoti 23-25 tūkstančius paimtų mėginių, o augant susirgimams, natūralu, kad testavimo apimtys ir apkrova mobiliems punktams, laboratorijoms būtų nepakeliama, todėl manome, kad vertėtų atigręžti į greitųjų antigeno testų naudojimą kad ir namų sąlyogmis, ir jeigu rezultatas greitojo testo teigiamas, jis būtų prilyginamas PGR testo rezultatui, nebereikėtų žmogui dar kartą testuotis mobiliajame punkte. Infekcija būtų diagnozuojama remiantis greitojo antigeno testo gautu rezultatu“, – dėstė profesorė.

Sveikatos ekspertų tarybos įžvalgos yra tik rekomendacinio pobūdžio, galutinius sprendimus dėl pandemijos valdymo priima Vyriausybė. Pastaroji nusiteikusi tik laikinai pristabdyti Galimybių paso reikalavimą vaikams nuo 12 m. ir 2 mėnesių iki 16 metų amžiaus. Likusiai visuomenės daliai šio dokumento reikalavimas nenaikinamas. Anaiptol, pasiskiepijusiems pagal pilną vakcinos schemą Galimybių paso galiojimas nepratęsiamas, jeigu asmuo nesirevakcinuoja (negauna susiprinančios dozės) ir tokiu atveju organizme sukauptų antikūnų kiekis nevertinamas.

A. Darinskas: veltui eikvojami šalies resursai

Biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas šalies valdžios atstovų taikomas priemones siekiant suvaldyti pandemiją „mala į miltus“. Jo teigimu, dabartinė strategija nei anksčiau, nei dabar neturi prasmės pandemijos valdymui, viskas daroma tik kažkam siekiant labai didelio pelno.

Iš imunologinės pusės, stebint situaciją visame pasaulyje, matosi, kad tas omikronas yra kaip gripo pusbrolis ir yra paskutinė pandemijos išsisėmimo banga. Dabar kai 4000-5000 atvejų per dieną, nei užsidarymas, nei karantinas neturi prasmės. Tiesiog greičiausiai virusas jau išsisėmė, hospitalizacijų poreikis 50 kartų mažesnis nei anskčiau. Dabar panikuoti ir baimintis dėl elementaraus gripelio, tai nežinau. Nuo kada mes čia jau tokie jautrūs pasidarėm? Priemonių įvedinėjimas yra beprasmis“, – teigė biomedicinos mokslų daktaras A. Darinskas.

Mokslininkas ragina atsižvelgti į Švedijoje taikomą strategiją ir jos efektyvumo pavyzdį ir kilusią pandemiją traktuoti labiau ne kaip pasaulio pabaigą, o kaip natūralią atranką.

Taip, Švedijoje mirtingumas yra didelis, antras rodiklis pasaulyje po Amerikos, tačiau suvokime, kad žmogus yra mirtingas, o dabar pūkučių populiacijoje gyvename ir galvojame, kad mirtis mus aplenks. Taip, tam tikro amžiaus žmonės ar turintys gretutinių ligų greičiau miršta susirgę infekcija. Be abejo, yra skaudžių netekčių, bet jeigu bijai meškos ar vilko – neik į mišką. Tai gal geriau reikėtų riboti būtent rizikos grupėje esančių žmonių migraciją, stengtis juos apsaugoti, o ne visus kaip į koloniją suvaryti ir uždaryti, kad prieštarauja Konstitucinei teisei“, – dr. A. Darinskas.

Dabar, pasak medicinos mokslų daktaro, svarbiausia nebekartoti ankstesnių klaidų pandemijos valdyme. Panaikinti Galimybių pasą, karantino įvedimo idėją, kuris apskritai žmonių psichinei ir emocinei sveikatai padarė nepataisomą žalą, nekalbėti apie nuotolinį ugdymo procesą, kuris taip pat jau sudavė neigiamą poveikį. A. Darinskas neslepia kritikos ir testavimui nuo koronaviruso. Pasak jo, tai jokios teigiamos reikšmės nesukuria apart to, jog kažkam tai atneša milijardinius pelnus.

Testavimas – visiška nesąmonė. Tai yra baisus ir neteisingas pinigų užkalinėjimas. Be abejo, galima tuos greituosius antigeno testus atlikti, bet visi organizmai, skirtingai sergantys, skirtingai produkuoja į virusą. Pavyzdžiui, jis gali būti gaminamas vieną dieną, o kostint gali būti gaminamas tarkim visas 5-8 dienas. Mano asmeniniu pavyzdžiu, kai pavasarį sirgau, man neigiamas rezultatas, įdomumo dėlei tikrinaus, jau buvo po vienos dienos. Tai kaip tą virusą dabar sugaudyti? Tai čia dabar tų snarglių tyrinėjimas už baisinius pinigus, tai yra baisiniai pelnai. PGR tyrimo savikaina yra apie 10 eurų, o rinkoje jie atliekami po 60-80 eurų. Patys paskaičiuokit“, – dr. A. Darinskas.

Vietoj testavimo ir šalies finansinių bei žmogiškųjų resursų beprasmiško švaistymo raginama situaciją stebėti ligoninėse ir pajėgumus apsaugant nuo sveikatos sistemos perkaitimo nukreipti būtent ten, nes aplinkoje cirkuliuojančio viruso suvaldyti neįmanoma, lygiai taip pat, kaip neįmanoma virusui užbėgti už akių, ypač kai omikron atmaina plinta 3-4 kartus greičiau nei Delta variantas. Atliktų tyrimų ar nustatytų atvejų skaičius tokiu atveju bereikšmis, tik eikvojantis valstybės biudžetą bei varginantis ir taip nuo pandemijos pavargusią visuomenę.

Biomedicinos mokslų dakataras negaili kritikos ir valdžios atstovų raginimui skiepytis 3 arba sustiprinančia doze, taip pat sukauptų antikūnų eliminavimui iš įgytos organizmo apsaugos vertinimo.

Vakcinacijos problema yra ne kiekis antikūnų, o antikūnų kokybė. Ir šiai dienai ta kokybė greičiausiai yra jau nebe tokia, kokios mums reikėtų. Tas priverstinis, dar papildomo nereikalingo antikūno prieš deltą ar kitą atmainą perteklinis kiekis organizmui nėra gerai. Jeigu jau tikrai žmogus nori 3-čios ar sustiprinančios dozės, reikėtų patestuoti visus tuos žmones ir pažiūrėti antikūnų kiekį kraujyje. Jeigu kiekis yra didelis, trečios dozės tikrai nereikia daryti. Gali suketli pašalinį ir net imunosupresinį efektą, kuomet žmogaus organizmas taps pažeidžiamas absoliučiai bet kokio viruso“, – teigė biomedicinos mokslų daktaras.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių