Gegužės 3-iosios Konstitucijai – 230 metų

Reklama baigsis po sek.

Prieš 230 metų Varšuvos karališkosios pilies, Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencijos, Senatorių salėje buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje.

Valdymo Įstatymas buvo grindžiamas visuomenės santykių demokratizavimo samprata ir valdžių padalijimo principu. Tai buvo siekio sukurti stiprią valstybę išraiška. Šis įstatymas buvo visuomenės sutarties, pagrįstos įsitikinimu, kad, kaip teigiama Konstitucijos V straipsnyje, „visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios“, forma. Pagarba asmens teisėms ir pilietinio etoso įtvirtinimas turėjo garantuoti šalies didybę. Valdymo Įstatymas įteisino konstitucinę monarchiją – sistemą, kuri daugelyje Europos valstybių buvo sukurta tik vėlesniame amžiuje. Konstitucija buvo aiški politinio suvereniteto išraiška, nepriklausomybės nuo kaimyninių galių demonstravimas ir raginimas atnaujinti Abiejų Tautų Respubliką.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas įrodė Lenkijos ir Lietuvos elito politinę atsakomybę ir novatoriškos visuomeninės santvarkos teisinės minties pergalę. Šios vertybės buvo nurodytos Abiejų Tautų tarpusavio įžade – Konstituciją įgyvendinančiame įstatyme, kurį Ketverių metų seimas priėmė 1791 m. spalio 20 d. Juo buvo patvirtinta daugiatautės, respublikai palankių pažiūrų pagrindu sukurtos bendruomenės jėga.

Prof. Zigmantas Kiaupa akcentuoja, kad į 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją ,,turime žvelgti kaip į teisės aktų visumą, su visais į ją įeinančiais poįstatyminiais dokumentais ir kitais papildančiais priimtais įstatymais“. Profesorius ypač pabrėžia 1791 m. spalio 20 dieną priimto Abiejų Tautų Respublikos Tarpusavio įžado akto reikšmę.

Istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė sako pastebinti, kad šie metai, kai minime 230-ąsias Konstitucijos priėmimo metines, kartu žymi ir labai ryškų pokytį lietuvių savimonėje vertinant Konstituciją.

Gegužės 3-iosios Konstituciją priėmusio Ketverių metų Seimo epochą padeda įsivaizduoti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose eksponuojami miestiečių ir bajorų buities reliktai, rasti archeologinių tyrinėjimų metu. Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas pasakoja, kad būtent tuomet, reformų laikotarpiu, buvo kuriami ir planai Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių rūmus remontuoti ir pritaikyti naujiems poreikiams.

Jubiliejinė sukaktis šiandien iškilmingai minima Lietuvoje ir Lenkijoje, o rudenį planuojama kartu paminėti ir Abiejų Tautų Respublikos Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių