II karantinas: trečdalis smulkiojo verslo neišgyvens

Reklama baigsis po sek.

Šalyje antrasis visuotinis karantinas galioja iki sausio 31 dienos. Darbą pradėjus naujajai LR Vyriausybei, didžiajai daliai verslo subjektų nuo gruodžio 16 dienos sugriežtinti veiklos ribojimai. Paslaugų sektoriaus durys klientams užvertos ir galimi tik ne ilgiau nei 15 minučių trunkantys teikėjo bei gavėjo kontaktai (prekių atsiėmimo, perdavimo punktai), su tam tikrais asmens higienos, sveikatos apsaugos bei viruso plitimo mažinimo reikalavimais veiklą gali tęsti maisto prekių, veterinarijos ir farmacijos parduotuvės. Toks neproporcingas valdžios priimtas sprendimas, kai didiesiems prekybos „rykliams“ leidžiama prekiauti ne tik būtinaisiais maisto produktais, tačiau ir namų apyvokos prekėmis, o pastarųjų pardavimai kitiems verslo subjektams fizinio kontakto būdu draudžiami, neatitinka ne tik lygiateisės konkurencijos, tačiau ir priverčia kone trečdalį smulkiųjų verlsininkų apskritai pasitraukti iš rinkos.

Smulkusis verslas siunčiamas į pražūtį

Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla diskusijos, ar LR Vyriausybės priimti veiklos ribojimui verslui yra proporcingi ir neiškreipiantys konkurencijos. Ne maisto prekėmis prekiaujantys verslininkai nuogąstauja, kad prekybos centruose įsikūrusios didžiosios maisto prekių parduotuvės griežto karantino metu gali prekiauti ir namų apyvokos, higienos bei kitomis prekėmis. Tuo tarpu pastarųjų prekyba užsiimančios mažos parduotuvės ar smulkieji verslininkai fiziškai aptarnauti klientų negali ir yra priversti klientams užverti parduotuvių duris. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė neslepia, kad tokie priimti valdžios sprendimai skaudina ir atskleidžia neigiamą požiūrį į šio sektoriaus atstovus.

Šitas sprendimas diskriminuoja smulkiuosius verslininkus ir tarp verslo subjektų, taip pat prieštarauja konkurencijos įstatymui. Manau Vyriausybė parodė savo požiūrį į smulkųjį verslą. Šiandien jis miršta. Pasakymas, kad mes galim pereiti į internetinę prekybą arba pakeisti veiklos sritį, vykdymą, tai kyla klausimas, ar apskritai Vyriausybė suvokia, kas tai yra internetinė prekyba, kiek reikalinga papildomų lėšų ir kaštų jos įgyvendinimui. Tai yra nesąžininga“, – teigė Z. Sorokienė.

Asociacijos turimais duomenimis, jeigu smulkusis verslas ir prekybininkai nesulauks savalaikės Vyriausybės pagalbos, antrojo karantino neišgyvens 30-40 proc. šio sektoriaus subjektų. Pastarieji dėl negautų pajamų bus priversti visam laikui stabdyti savo veiklą ir bankrutuoti. Tai lemia iki šiol nesukurta ir neskiriama pakankama valstybės parama smulkiesiems verslininkams, taip pat sugriežtinto antrojo karantino pradžios laikotarpis, kuris sutapo su didžiausią pelną nešančiu metu – didžiosiomis metų šventėmis.

Sustabdytas smulkusis verslas pačiu sudėtingiausiu metu – šventiniu laikotarpiu, gruodžio mėnesį, kalėdiniu metu. Sausis – kovas yra patys nepelningiausi mėnesiai smulkiesiems verslams, jie kalėdiniu laikotarpiu uždirbdavo didžiąją pajamų dalį. Dabar to nebuvo galima padaryti, o įsipareigojimai niekur nedingo. Pajamos neuždirbtos, o reikia sumokėti visus mokesčius, negana to, nuo naujų metų pakilo savarankiškai dirbantiems asmenims mokesčiai, orientuoti į minimalų mėnesio atlyginimą. Smulkus verslas, jeigu negaus valstybės paramos, negalės ne tik sumokėti mokesčių, bet ir tęsti savo veiklos po karantino“, – Z. Sorokienė.

Valstybės teikiama parama – subsidijos už prastovas, mokesčių atidėjimas, paskolų mažomis palūkanomis teikimas – smulkiajam verslui ne išeitis. Šio sektoriaus atstovai dar gruodžio mėnesį kreipėsi į LR Vyriausybę su prašymu, kad išmokos, valstybės parama būtų mokama dar du mėnesius po karantino pabaigos, taip pat prašoma grąžinti anksčiau galiojusią patalpų nuomos kompensaciją, didinti vienkartinę subsidiją turgavietės mokesčio. Atkreiptas dėmesys į būtinybę keisti Užimtumo tarnybos įstatymą: ne visi dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą pagal dabar galiojančią tvarką gali pretenduoti į subsidijas, ypatingai galintys individualiai pasirinkti darbo dienas.

Vyriausybė turi įvertinti ir pasirinkti, kas jai yra geriau, naudingiau – ar turėti bedarbius ir mokėti jiems išmokas, ar padėti verslininkams, kurie ateityje mokės mokesčius, išlaikys savo šeimas ir išliks verslo rinkoje“, – nuoskaudos neslėpė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė.

Kol kas smulkieji verslininkai, dar gruodžio mėnesį išsiuntę kreipimąsi ir pagalbos prašymą Vyriausybei, iš pastarosios nesulaukia jokių atsakymų – nei žodžiu, nei raštu. Gyvenama laukimo ir nežinios nuotaikomis, tačiau neslepiama, – jeigu valstybė neatsižvelgs ir nepriims būtinų sprendimų, didžioji jų dalis papildys bedarbių gretas. O tai pareikalautų dar daugiau mokesčių mokėtojų pinigų.

Stambieji verslininkai siūlo atsižvelgti į pirkėjų poreikius

Didžiųjų maisto prekių parduotuvių tinklus apjungianti ir vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė nesutinka su teiginiais, kad dabartiniai veiklos ribojimai iškreipia verslo lygiateisės konkurencijos galimybes ir diskriminuoja smulkiuosius verslininkus. Jos teigimu, Lietuva negalėjo pasekti kitų valstybių (Prancūzijos, Graikija, Latvijos, Airijos ir kt.) pavyzdžiu ir maisto prekių parduotuvėse užtverti stop juostomis namų apyvokos ar higienos prekių lentynas. Prioritetas – pirkėjo poreikiai.

Skaudu ne veiklos ribojimai, ar jų proporcingumas, teisingumas visų verslo subjektų atžvilgiu, skaudu, kai žmonės miršta. Visa kita – antraeiliai dalykai. Taip, yra pasakymų, kad galbūt ribojimai nelygiateisiai. Reikia žiūrėti į pirkėją, vartotoją. Mes negalėjome pasakyti, kas yra žmogui karantino metu pirmo būtinumo prekės – šampūnas ar kas? Susitaikant su tuo, kad galbūt yra tam tikri konkurencijos netolygumai, reikia pažvelgti į pirkėją“, – teigė R. Vainienė.

Tuo tarpu smulkieji verslininkai nuogąstauja, kad karantino laikotarpiu vieni verslo subjektai paliekami skęsti atviroje jūroje, o didiesiems prekybininkams suteikiamos galimybės skaičiuoti kur kas didesnius pelnus nei ankstensiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Rinkodaros specialistas: Lietuvoje klesti kapitalizmas

Kad LR Vyriausybės priimti verslo veiklos ribojimai netolygūs, neproporcingi ir iškreipiantys konkurencijos lygiateisiškumą akcentuoja ir rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas. Jo pastebėjimu, šalies ekonominė struktūra gyvena daugiapartinėje sistemoje ir iškreipia ne tik konkurenciją, bet ir pačią ekonomiką.

Jeigu tu nepriklausai vienai ar kelioms partijoms, tu turi laviruoti tarp to tikrojo kapitalizmo, kuris susiformavo mūsų šalyje. Dėl to atsiranda begalė sunkumų. Tos institucijos, pateisindamos savo egzistenciją, stengiasi kiek galima daugiau kontroliuoti šitą situaciją ir kiek įmanoma daugiau teikti nuolaidų didiesiems žaidėjams, kurių pas mus šaly nėra daug, bet jie turi didžiulę įtaką, iki vidutinio verslo lygmens. Tas toks partinis draugiškumas arba priklausomybė kažkam, tai grynai tempia į dugną tuos, kurie nepriklauso šiai struktūrai“, – teigė R. Vaitiekūnas.

Rinkodaros specialisto manymu, dviejų ar trijų asmenų įkurta įmonė turėtų turėti šalyje lygiai tokias pačias veiklos galimybes kaip ir didieji prekybos tinklai, o ne laukti šviesios ateities ir gyventi nežinomybėje dėl savo išlikimo. Kitose užsienio valstybėse subsidijos mokamos kas savaitę, tai leidžia bent kažkiek drąsiau žvelgti į perspektyvą ir išgyventi pandemijos laikotarpiu, tuo tarpu Lietuvoje taikoma valstybės paramos metodika gali duoti priešingą rezultatą.

Verslas jeigu sustoja, jis iš naujo pradėti veiklos negali taip lengvai, kaip išėjo iš rinkos. Jeigu jūs duosite paramos injekciją verslui tokią, kokią ji dabar yra Lietuvoje, tai tas pats, kas važiuoti dyzeliniu automobiliu įsipylus benzino ir atvirkščiai. Užsienio šalyse, mano žiniomis, verslai išgyvena pakankamai stabiliai, valdžios savo verlso nišas palaiko. Dabar pas mus šalyje dauguma, kurie turėjo stabdyti veiklą, jie neturi galimybės arba jos labai menkos išsilaikyti rinkoje. Perspektyvoje juos gelbėtų nebent persikvalifikavimas, perrealizavimas savęs, orientavimasis į mėlynąją, žaliąją, žiedinę ekonomiką, naująsias technologijas. Šiandien situacija tikrai sudėtinga“, – R. Vaitiekūnas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių