Įstatymo pataisomis planuojama didinti šildymo kainas

Reklama baigsis po sek.

Baigdamas ketverius metus trukusios kadencijos darbą, dabartinis LR Seime pateiktas siūlymas keisti Šilumos ūkio įstatymą (Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1564 1, 4 ir 10(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas). Jame numatyta, skatinti šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiu būdu siekiama apriboti energijos išteklių pirkimą iš trečiųjų šalių: “siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje ir užtikrinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytą optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių”. Įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagamintas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės negali sudaryti daugiau nei 20 procentų per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio. Nors teisės aktų pakeitimai dar tik pateikti parlamentarų svarstymams ir diskusijoms, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija jau skambina pavojaus varpais ir teigia, kad priėmus siūlomą sprendimą, vartotojams išaugtų šilumos kaina.

“Seimas planuoja įteikti „dovanėlę“ Lietuvos šilumos vartotojams – neabejotiną centralizuotai tiekiamos šilumos pabrangimą. Seime planuojamos svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama griežtai riboti pigaus kuro iš trečiųjų šalių importą į Lietuvą. Neva taip ginamas Lietuvos biokuro tiekėjų interesas.

Dėl interesų galima neabejoti, tačiau ar tikrai biokuro kainų, atitinkamai ir šilumos, padidinimas yra tikrai tas kelias, kuriuo reikėtų eiti. Šiandienines žemas biokuro ir atitinkamai šilumos kainas daugiausiai lemia pigaus baltarusiško ir lietuviško biokuro konkurencija. Pavyzdžiui, Estijoje biokuras maždaug du kartus brangesnis. Apribojus ir sumažinus biokuro įvežimą į Lietuvą, vietinio kuro kainos neabejotinai išaugtų”, – teigiama asociacijos išplatintame pranešime.

Nors BALTPOOL duomenimis pigus baltarusiškas biokuras Lietuvos rinkoje neviršija 30 procentų metinio kiekio, tačiau jo importo galimybė spaudžia biokuro kainas žemyn ir tai ne visiems patinka. Pažymėtina, kad pigus biokuras verčia mažinti ir gamtinių dujų kainas Lietuvoje, nes šios kuro rūšys tarpusavyje konkuruoja. Taigi, dirbtinis biokuro branginimas, ribojant importą, asociacijos manymu, pakeltų bendrą šildymo kainų lygį Lietuvoje.

“Jeigu iš tiesų yra poreikis padėti Lietuvos biokuro gamintojams, valstybei reikėtų galvoti apie tiesioginę paramą verslininkams, pavyzdžiui, skiriant paramą įrangos įsigijimui, taikant mokestines lengvatas ar pan., bet ne dirbtinai didinant šildymo kainas. Juo labiau, kad šildymui išleidžiamos ir biudžeto lėšos, šildant visuomeninius pastatus bei mokant kompensacijas mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

Pažymėtina, kad Lietuvos biokuro rinka yra atvira, joje veikia dešimtys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio biokuro tiekėjų. Tad nėra rizikos, kad biokuro pritrūks, o didesnė konkurencija naudinga šilumos vartotojams. Kaimyninių šalių miškus puola kenkėjai, neturima kur dėti medienos atliekų, nes mažai katilinių ir elektrinių, naudojančių šį kurą, tad turėtume pasinaudoti šia galimybe, o ne ją uždrausti. Skandinavijos šalyse, į kurias gali būti eksportuojamas lietuviškas biokuras, kainos yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Ar bandysime riboti ir eksportą, kai tie patys verslininkai nuties eksporto kelius per Baltijos jūrą? Akivaizdu, kad dirbtinis kišimasis į rinkos sąlygomis veikiantį sektorių gali padaryti daugiau žalos, negu naudos šiuo atveju.”, – pasipiktinimo pateiktais įstatymo pakeitimas neslėpė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos valdyba.

Jeigu LR Seimo nariai pritartų pateiktiems Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, teisiškai pokyčiai įsigaliotų nuo 2021 m. sausio mėn. 1 d.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių