Karantiną – nutraukti! Jį įvesti/pratęsti tik pritarus Seimui

Reklama baigsis po sek.

Valstybinis karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną. Nuo to laiko visus koronaviruso pandemijos suvaldymui būtinus sprendimus priėmė Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Vėliau, įsibėgėjus karantinui, valdantieji nutarė, kad pastarojo sprendimams būtinas Vyriausybės, t. y. visų ministrų pritarimas. Absoliučioje politinių sprendimų nuošalėje likę Seimo opozicijos nariai ieško būdų, kad tokia situacija pasikeistų ir dėl karantino paskelbimo/pratęsimo/atšaukimo sprendimus priimtų visi parlamentarai.

Pirmieji dėl valstybinio karantino paskelbimo teisėtumo suskubo aiškintis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai. Jie pateikė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurias patvirtinus, Vyriausybė nebegalėtų savarankiškai įvesti, pratęsti ar atšaukti visuotinį karantiną šalyje. Teikiamu įstatymo projektu numatoma, kad ministrų kabinetui paskelbus karantiną visoje Lietuvos teritorijoje per 10 dienų jis kreipiasi į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo, o vėliau pratęsimo ir/ar atšaukimo.

 „Tikrai nesinorėtų, kad karantinas iš medicininės sąvokos virstų į politinę ar net anekdotinę, kuomet klausiant, kada baigsis karantinas, atsakoma: o kada reikia? Prielaidų, kad karantiną dabartinė „valstiečių“ valdžia visų pirma išnaudoja kaip svarbų teisinį, o ne medicininį šalies valdymo instrumentą, nebeslepia ir patys valdantieji. Pasinaudodama epidemija Vyriausybė vienašališkai nustatinėja VISIEMS šalyje esantiems žmonėms darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas; nutarimais reguliuoja visą šalies viešąjį, ūkinį, finansinį, politinį ir net privatų gyvenimą. Tokių “super galių” sutelkimas vienose rankose be jokios kontrolės ir atsakomybės yra pavojingas ir žmonėms, ir demokratijai. Todėl liberalai siūlo konkrečias pataisas padėčiai taisyti“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo opozicijoje esantys konservatoriai ryžtingų žingsnių nesiima, kol kas dar tik diskutuoja dėl tolimesnių veiksmų, tačiau teigia palaikysiantys kolegas, liberalus, ir jų pateiktą įstatymo pataisą.

„Tolimesni karantino pratęsinėjimai Vyriausybėje kuo toliau, tuo labiau primena vengrišką kelią, kuomet valstybės valdymas perkeliamas į Vyriausybę bei vengiama didesnio skaidrumo, visuomenės įtraukimo bei demokratinės kontrolės. Dėl tolimesnio karantino pratęsimo turėtų spręsti Seimas bei vadovautis aiškiais epidemiologiniais kriterijais“, – teigė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Prieš porą dienų dėl valstybinio karantino sujudo ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Ji viešai paskelbė reikalaujanti, kad Vyriausybė nedelsdama atšauktų visuotinį režimą. Tuo tikslu pradėta rinkti tokią poziciją remiančių žmonių parašus. Peticijoje pažymima, kad susirgimų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, situacija taisosi, taigi pagrindo laikyti visą šalį šiame „ypatingame režime“ nėra.

„Karantino metu Vyriausybė atvirai leidžia diskriminuoti senjorus ir vyresnio amžiaus žmones – jų laisvalaikis bei profesinė veikla yra ribojamos. Kelis kartus per dieną skelbiami vis nauji nurodymai ar rekomendacijos vargina ir sekina visuomenę, augina psichologinę įtampą, rodo apklausos. Visa tai nėra suderinama su atviros visuomenės principais. Priešingai, žmonių sąmoningumą reikia skatinti“, – teigė Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas.

Politologė Gabrielė Burbulytė – Tsiskarishvili mano, kad priimtas sprendimas iki birželio 16 dienos pratęsti karantiną – racionalus. Priešingu atveju šalyje kiltų chaoso banga.

„Staigus karantino atšaukimas šiandien ganėtinai sujauktų gyvenimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos ir kitų savivaldybių mokyklos pasirinko karantino metu baigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Karantino panaikinimas sukeltų teisinių ir organizacinių problemų likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pabaigos vėl bandyti visus sugrąžinti į mokyklas. Panašiai ir daugelyje kitų sričių. Tai laipsniškas tiek karantino sąlygų keitimas, tiek ribojimų mažinimas yra normalus dalykas“, – teigė Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė.

Tuo tarpu politologas Jaroslav Dvorak neslėpė – jeigu karantino režimo pakeitimui reikėtų Seimo pritarimo, procesas užtruktų ir nebūtų galima žaibiškai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

„Jei čia bus tariamasi su Seimu, tai procesas užtruks, nes Seimo nariai atostogaus ir nuolat reikės kviesti į posėdžius. Manau, sprendimas logiškas. Operacijų vadovas gali tokioje situacijoje viską tvarkyti savo įsakymais. Taip yra greičiau ir efektyviau. Žinoma, visada yra kita medalio pusė – ar tai neprieštarauja demokratinėms vertybėms ir t.t.“, – doc. dr. Jaroslav Dvorak, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas.

Karantinas naudingas valdantiesiems?

Vis daugiau žmonių mano, kad teisinis visuotinio karantino režimas valdantiesiems reikalingas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl artėjančių rinkimų ir didesnės valdžios – taip galima greičiau priimti ne visada būtinus ir reikalingus sprendimus, operatyviai ir ne visada racionaliai paskirstyti Covid-19 pandemijos pasekmių likvidavimui skirtas lėšas ir panašiai. Viešojoje erdvėje pamąstymų apie karantino naudą vyriausybei, valdantiesiems iš tiesų netrūksta. Tokios nuomonės laikosi ir Seimo opozicijoje esantys parlamentarai.

Politologės manymu, Seimas karantino sprendimų nuošalyje liko būtent dėl opozicijos lyderystės trūkumo, o dabar politikai priekaištus žarsto jau per vėlai.  

„Kad karantino metu Seimas tapo „neįgalus“ (ar buvo tokiu padarytas), tai faktas. Bet aš čia įžvelgčiau ne tiek Vyriausybės galią, kiek didžiulį Seimo opozicijos lyderystės stygių. Mažai kalbama, bet ne per seniausiai socialiniuose tinkluose užmačiau gana taiklų klausimą: seniau buvo madinga opozicijai suformuoti šešėlinę Vyriausybę, kuri imtųsi iniciatyvos, aktyvių veiksmų teikti alternatyvius (bet pagrįstus) pasiūlymus vienos ar kitos problemos sprendimui. Ar mes turime tokią opoziciją? Tikrai ne. Tai tas visas „vajus“ dėl to, kas turėtų, o kas ne skelbti karantino pradžią ar pabaigą – tai tik bandymai sukelti audrą stiklinėje“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Vis dėlto politologai tik iš dalies sutinka, kad dabartinė koronaviruso situacija šalyje gali būti naudinga valdantiesiems. Abejonių nekelia tik tai, kad prisidengiant karantinu galima bandyti „prastumti“ politinius interesus, tačiau toks elgesys būdingas visų kadencijų valdantiesiems, nepaisant šalyje esančios situacijos. G. Burbulytės – Tsiskarishvili teigimu, valstiečiams ši pandemija artėjančiuose rinkimuose gali ir pakenkti.

„Ar karantinas, ar ne karantinas, bandymų pasinaudoti valdžios suteiktomis galiomis politinių interesų vardan visada buvo ir bus. Tai realiai dabartinė situacija nėra kažkuo ypatinga. Dabar madinga valdančiuosius kaltinti, kad jie naudojasi situacija ruošdamiesi artėjantiems rinkimams. Bet tai visi ir visada taip elgėsi, ar tai būtų Seimo, ar savivaldybių tarybų rinkimai. Pažiūrėkime iš kitos pusės. Pandemija kaip tik sujaukė visus valdančiųjų planus. Juk dar 2019 metų rudenį šiems metams buvo prognozuojamas gana didelis ekonomikos augimas, kurį, kaip buvo žadama, turėjo pajusti visi Lietuvos gyventojai. Biudžetas irgi buvo gana dosniai paskirstytas. Tai visi nuopelnai būtų tekę esamai valdžiai, nepaisant to, kad ekonomika dažnai geriau vystosi be valdžios kišimosi. Tai vertinant šiuo aspektu, valdantieji (kaip visuma) yra praradę gerokai daugiau „bonus’ų“, nei jiems gali suteikti karantinas“, – sakė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė.

Politologės manymu, tokių ekstrinių situacijų ateityje gali tik daugėti ir tam reikia ruoštis ekspertiniu lygmeniu, o ne remiantis parlamentarų politiniais kaprizais.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių