Klaipėda – tarp labiausiai COVID-19 paveiktų savivaldybių

Reklama baigsis po sek.

Nors šalyje nuo lapkričio 7-osios dienos ir galioja įvestas visuotinis karantinas, efektyvaus jo poveikio sergamumo mažėjimui kol kas dar nepastebi nei medikai, nei epidemiologai. Beveik kasdien Lietuvoje fiksuojama po tūkstantį naujų koronaviruso atvejų, situacija įtempta ir Klaipėdos apskrityje – per pastarąsias kelias dienas (lapkričio 14-17 d.) COVID-19 infekcija diagnozuota 817 asmenų, per praėjusią parą šį skaičių papildė dar 251 atvejis, iš jų 175 atvejai nustatyti Klaipėdos miesto gyventojams.

Jeigu per savaitgalį turėjom apie 140-150 naujų atvejų, deja, nuo antradienio, trečiadienio, atvejų skaičius pradėjo kilti. Galimai, tokį skaičių arba net didesnį turėsime ir artimiausiomis dienomis. Mes linkę to priežastimi laikyti paskutinę naktį prieš karantino įsigaliojimą vykusį žmonių atsipalaidavimą baruose ir kavinėse, laisvalaikio praleidimo vietose“, – teigė Raimundas Grigaliūnas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius.

Pašnekovas konkrečių Klaipėdos mieste veiklą vykdančių (vykdžiusių iki karantino) viešojo maitinimo ir laisvalaikio praleidimo įmonių pavadinimų kol kas neatskleidžia, tačiau naujų susirgimų šuolį sieja būtent su lapkričio 6-ąją dieną vykusiais žmonių susibūrimais, nesilaikant visų asmens sveikatos apsaugos reikalavimų – atstumų laikymosi, kaukių dėvėjimo ir rankų higienos.

Situacija gerėja tik ugdymo įstaigose

Nors lapkričio 16 dieną ir buvo pranešta, kad nauji koronaviruso atvejai fiksuoti iki šiol neįvardintose – Prano Mašioto progimnazijoje bei mokykloje-darželyje „Varpelis“ – teigiama, kad bendra situacija uostamiesčio ugdymo įstaigose gerėja.

Dauguma mokinių mokslus tęsia namuose, nekontaktuoja su kitais, taip pat srautai nesimaišo popamokinės veiklos užsiėmimuose, matome gerėjančią tendenciją ne tik mokyklose, bet ir darželiuose. Žinoma, pavienių atvejų yra, bet tikrai ne dešimtimis, kaip buvo laikotarpių rudens pradžioje“, – teigė R. Grigaliūnas.

Virusas sparčiai plinta gydymo ir slaugos įstaigose

Klaipėdos apskrities vyriausiojo epidemiologo R. Grigaliūno teigimu, šiuo metu sunku išskirti tam tikrus sektorius, kuriuose koronavirusas yra labiausiai išplitęs. Nauji atvejai fiksuojami ir pavienėse įmonėse, ir šeimose. Tačiau specialistus labiausiai neramina sudėtingėjanti situacija gydymo ir slaugos įmonėse.

Per pastarąsias šios savaitės dienas Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje yra 18, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – 7 atvejai, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat fiksuojami susirgimai. Globos ir slaugos įstaigose situacija nėra džiuginanti: „Ori senatvė“ – serga 5 darbuotojai, Klaipėdos lakštutėje – 7 atvejai, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje – serga 2 darbuotojai ir 24 pacientai.

Per pastarąsias dienas daugiau nei 100 naujų atvejų fiksuota dėl protrūkių šeimose, dar apie 86 asmenų užsikrėtimo galimybės apskritai nėra žinomos.

Klaipėda pagal sergamumą – ketvirta šalyje

Vertinant naujų atvejų skaičių bei bendrą sergamumo koronavirusu rodiklį, Klaipėdos miestas patenka į labiausiai infekcijos paveiktų savivaldybių penketuką ir užimą ketvirtąją vietą. Verslo atstovai savivaldybę ragina imtis papildomų veiksmų, kad uostamiestis visoje Lietuvoje nebūtų kaip vienas iš labiausiai karantino ribojimų nesilaikančių miestų. Tokiai minčiai pritaria ir NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas. Naujų, papildomų ribojimų viruso valdymui poreikio nematoma, tačiau būtinas ir ypač reikalingas visuomenės susitelkimas ir sąmoningas jau esamų rekomendacijų vykdymas.

Tikrai situacija nėra gera. Esam ne kartą kalbėję ir su įmonių vadovais, ir su visuomene. Vis dėlto kai kurie žmonės, ar sąmoningai, ar nesąmoningai nesilaiko tų trijų pagrindinių taisyklių – kaukės, atstumas ir viešų erdvių, susibūrimų vengimas, rankų higiena. Tai liūdna ir nežinau, kaip įkalbėti tuos asmenis elgtis kitaip. Ar jie nori pasirodyti stipresni už tą virusą, ar nori įrodyti, kad neveikia tos priemonės?Sunku pasakyti. Ir medikai rodo realią situaciją, kad jau trūksta vietų, žmonės prijungti prie aparatų. Nežinau, kokių dar reikia argumentų, kad virusas tikrai yra, žmonės serga. Svarbiausia suvokti, kad reikia saugotis ir saugoti kitus“, – R. Grigaliūnas.

Labiausiai stinga ne lovų, o medikų

Pagrindinės kovidinių pacientų gydymo įstaigos, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. Janušonis neslėpė, kad situacijos rimtumą atspindi ne tik didėjantis užsikrečiančiųjų COVID-19 infekcija skaičius, tačiau ir pacientų būklės sudėtingumas. Ne visiems pavyksta virusu persirgti lengva forma, vis dėlto daugumai, dėl turimų gretutinių ligų ar silpno organizmo imuniteto, reikalinga nuolatinė medikų priežiūra.

Ligoninėje šiuo metu turime 106 pacientus, reanimacijos skyriuje – 14 (12 iš jų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija). Padėtis rimta, bet kol kas susitvarkome. Kur kas sunkesnė situacija su personalu. Medikų trūksta ne tik dėl to, kad dalis jų yra izoliacijoje, bet dėl to, kad mes privalome užtikrinti ir kitų ekstrinių bei planinių paslaugų teikimą“, – teigė V. Janušonis.

Pacientų srautai bei krūvis medikams padidėjo nuo to laiko, kai paslaugų teikimą pristabdė regioninės ligoninės: Šilutės, Šilalės. Tokioje situacijoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir toliau teikiamos ambulatorinių konsultacijų, chirurginės, onkologinių ligų gydymo, paslaugos visos apskrities gyventojams. Kovidiniuose skyriuose dirba visų įmanomų sričių specialistai, psichiatrai, traumatologai, vidaus ligų gydytojai, pasitelktas iš kitų skyrių ir slaugytojų papildomas skaičius, personalas mobilizuotas siekiant suvaldyti dabartinę krizę. Galvojant apie ekstremalią situaciją, jeigu pacientų srautai dar padidėtų, šiuo metu jau kreiptasi dėl žmogiškųjų išteklių papildymo.

Labiausiai dabar reikia fizinės pagalbos. Mes teikėme pasiūlymus dėl gydytojų rezidentų, kad juos galima paskirstyti, taip pat galima medicinos sričių studentus baigiamųjų kursų pasitelkti. Pasiūlymai ir kreipimaisi pateikti, kol kas dar jokių atsakymų neturime“, – teigė KUL vyr. gydytojas V. Janušonis.

Visos apskrities ligoninių vadovai vakar pritarė parengtam planui, kuriame numatoma užtikrinti tiek medikų, tiek lovų koronavirusu sergantiems pacientams rezervą. Projekte gydymo įstaigos įsipareigoja įsteigti papildomas vietas, bendra jų suma – daugiau nei 600. 41 Gargžduose, 48 Kretingoje, 41 Šilalėje, 46 Šilutėje, 88 Tauragėje ir 392 Klaipėdoje. Šį planą dar turės patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministerija.

Greta ligoninės planuojama įrengti karinę palapinę

Nepaisant to, kad apskrities ligoninių vadovai sutarė dėl būtinosios pagalbos teikimo ekstrinėje situacijoje koronaviruso infekcija sergantiems pacientams, Klaipėdos universitetinė ligoninė ieško ir papildomų priemonių. Svarstoma greta įstaigos pastatyti pirminės apžiūros palapinę.

Šiandien kaip tik aptarėme tai su Lietuvos kariuomenės atstovais dėl galimai tų palapinių su lovomis įrengimo, tokiose lauko ligoninėse galėtumėme atlikti trumpalaikius tyrimus, trumpalaikę diagnostiką, tokiu būdu atlaisvintumėme lovas sergantiems COVID-19 liga. Iš pradžių tokie laikini statiniai prie mūsų įstaigos stovėtų, bet žinoma, būtų gerai ir prie kitų ligoninių. Sudėtingiausia tai, kad mums reikia apšiltintos palapinės. Tai kol kas kariškiai geranoriškai nusiteikę, ieškome sprendimo būdų“, – teigė V. Janušonis.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių