Klaipėdoje daugėja raidos sutrikimų turinčių vaikų

Reklama baigsis po sek.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Ulijanos Patreitienės teigimu, uostamiestyje kasmet auga skaičius vaikų, turinčių raidos, emocinių ir psicholiginių sutrikimų. Kol kas vertinti ir aptarti 2020-ųjų metų turimų duomenų nelinkstama, kadangi COVID-19 pandemija bei valstybinis karantinas galėjo iškreipti realios situacijos statistiką. Tačiau 2019-ųjų metų turimi rezultatai aiškiai rodo prastėjančią situaciją.

“Šiai dienai Klaipėdos mieste, bendrojo ugdymo mokyklose mes turime apie 1500 vaikų, turinčių įvairių sutrikimų, dar apie 250 jų yra specialiosiose mokyklose. Tiek yra vaikų, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų pagalba. Jie yra įvertinti ir priskirtos psichologo, specialiojo pedagogo, ergoterapeuto, logopedo konsultacijos, užsiėmimai. Vieniems reikia socialines funkcijas stiprinti, kitiems kalbinę raidą pagal amžių pasivyti”, – teigė U. Petraitienė.

Žvelgiant į skaičius, Klaipėdos pedagoginė tarnyba 2018 metais buvo vertino 842 vaikai, tai 2019 metais buvo vertinti 921 vaikai. Tai yra 8,6 proc. daugiau. Šis skaičius rodo ženklesnį augantį specialiųjų poreikių turinčių atžalų poreikį. Specialistus labiausiai neramina tai, kad jaunėja vaikų amžius. Dažniausiai vertinimui atsiunčia ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai, pastebėję sunkumus ugdymo procese bei socialinėje integracijoje.

Pastebima tendencija, kad dalis atsakomybės dėl raidos sutrikimų tenka ir vaikų tėvams. Pastarieji turėtų bendradarbiauti su mokytojais, įvairių sričių specialistais. Taikyti vienodas ugdymo, auklėjimo metodikas. Ypač pabrėžiama, kad lepinimas neskatina vaiko augti.

“Vis dar dažnai susiduriame ir matoma, kad tėvai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas atveda vaikus, neturinčius elementarių savarankiškumo įgūdžių. Vietoj to, kad grupės auklėtoja, pedagogas galėtų daugiau laiko skirti vaiko ugdymui, jis turi lakstyti paskui ir keisti sauskelnes, padėti apsirengti, nusirengti ir panašiai. Taip neturi būti. Vaikas socialinius įgūdžius, savarnkiškumo pagrindus turi gauti namuose, šeimoje. Būna atvejų, kai mažiesiems adaptacijos laikotarpis ir taip yra sudėtingas, o čia dar nepažįstami asmenys reikalauja būti savarankišku ir viską daryti pačiam, ko neprašoma nemuose. Vaikui natūraliai kyla pasipriešinimas, emocinis pyktis”, – dėstė U. Petraitienė.

Sutrikimai skirstomi į tris grupes: negalios (įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurių sparčiai daugėja, taip pat autizmo spektro sutrikimai), specialieji poreikiai, verbaliniai, kalbos/kalbėjimo. Ir trečia grupė – mokymosi sunkumai. Statistika rodo, kad būtent pastarosios grupės vaikų yra daugiausiai – net 52 procentai.

Džiaugiamasi tuo, kad daugėjant įvairių raidos sutrikimų turinčių vaikų, uostamiestyje plečiasi ir pagalbos suteikimo galimybės. Klaipėdos miesto visose ugdymo įstaigose yra psichologai, specialieji pedagogai, logopedai. Taip pat uostamiestyje nėra nei vienos mokyklos, kurioje nebūtų mokytojo padėjėjo. Pastarųjų etatų skaičius šiemet taip pat padidėjo nuo 111 iki 190.

Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje įsteigtas psichologų skyrius, 10 papildomų etatų. Specialistai pagal poreikį vyksta į mokyklas ir sprendžia ten susidariusias problemas, nerimą keliančias situacijas, pedagogams teikia konsultacijas. Didėjant poreikiui, auga ir teikiamų paslaugų skaičius. Jeigu 2019 metais per pirmąjų pusmetį buvo suteikta 6456 įvarių specialistų paslaugų, šiemet per tą patį laikotarpį skaičius išaugo beveik dvigubai – vaikams, jų tėvams suteiktos 11 046 paslaugos.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių