Klaipėdoje numatyta įgyvendinti ligoninių pertvarką

Reklama baigsis po sek.

Šiandien uostamiestyje vyko išvažiuojamasis LR Seimo sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame be parlamentarų dalyvavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos delegacija. Pagrindinis tikslas – apžiūrėti ir įvertinti Klaipėdoje planuojamos įgyvendinti sveikatos priežiūros reformos galimybes. Planuojama įsteigti universiteto ligoninę kaip vieną sveikatos paslaugų centrą. Neatmetama, kad tam reikėtų sujungti Klaipėdos universitetinę bei Jūrininkų ligonines, taip pat naikinti besidubliuojančias paslaugas.

Šiandien buvo komiteto priimtas sprendimas, kad Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministerija įvertintų Klaipėdos miesto politikų pasiūlymą, kad galėtume apsvarstyti pertvarą čia esančių gydymo įstaigų, ir įvertinti, ar negalėtų jos būti tarpusavyje sujungtos, galėtų bendradarbiauti, galėtų būti galbūt steigėju ir universitetas su ministerija. Nėra galutinio kažkokio šimtaprocentinio modelio, bet priimtas principinis sprendimas, kad reikia žengti tą istorinį žingsnį ir padaryti pokytį Klaipėdos ligoninių kontekste“, – teigė Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Ministro manymu, tai duotų teigiamų rezultatų ne tik sveikatos sistemai, tačiau ir pacientui.

Mano asmeninis, kaip ministro, noras, kad Lietuvoje baigtųsi ta pinigų įsisavinimo pandemija ir, kad tas pokyčių baimės virusas būtų nugalėtas ir, kad mes pradėtume galų gale mąstyti ne apie pastatus, ne apie savo darbo vietų išsaugojimą, bet kad mes iš tikrųjų pradėtume mąstyti apie paciento kelią. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tiek Klaipėdos politikai, tiek Sveikatos reikalų komitetas mano, kad reikia galų gale atsisukti“, – po komiteto posėdžio sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

A. Dulkys akcentavo, jog vizito metu ir patys ligoninių vadovai pripažino, jog paslaugos dubliuojasi ir mato poreikį bendradarbiauti, apjungti pajėgas.

Kol kas dar neaiški vizija, ar sveikatos priežiūros planuojamai reformai uostamiestyje pakaktų sujungti tik universitetinę ir Jūrininkų ligonines. Anksčiau buvo kalbėta, jog pediatrijos paslaugos, vaikų bei Respublikinė ligoninės taip pat būtų apjungtos į vieną 3 lygio sveikatos paslaugų centrą.

Gali būti, kad Klaipėdoje gali būti universitetinė ligoninė ir regioninė ligoninė. Gali būti tiktai viena ligoninė. Bet čia nėra esmė. Dabar pati esmė, kad mes įvertinę, ką jau ir patys gydymo įstaigų vadovai mato, imtumėmės tam tikrų veiksmų. Bet, be abejo, dabar labai daug yra pačių Klaipėdos miesto politikų rankose ir Seime atitinkamų teisės aktų dar tam gali reikėti. Bet šiandien pati džiugiausia žinia yra tai, kad pagaliau Klaipėdos mieste pradedame judėti“, – akcentavo A. Dulkys.

Dėl universitetinės bei Jūrininkų ligoninės sujungimo uostamiestyje jau kuris laikas verda aistros. Vieni politikai tam pritaria, kiti mano, jog savivaldai praradus valdytojos teises, labiausiai nukentėtų paciento interesai, nes iš Vilniaus dažnusyk situacija nėra taip gerai matoma, kaip vietiniams. Treti neslėpė, jog vienai savivaldybei finansuoti viso regiono gyventojus aptarnaujančią sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigą yra pernelyg didelė našta. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas po vizito ligoninėse akcentavo, kad kai kurios patalpos neatitinka ES standartų.

Pripažinkime, pastatai aptriušę, priėmimo skyriai ir visa kita. Jie teisūs, kad tos įstaigos, kurios priklauso ministerijai neišvengiamai matyt gaudavo didesnį finansavimą negu savivaldybėms priklausančios ligoninės, tai mes norim ištaisyti šitą klaidą. Yra galimybė iš Europos Komisijos gauti 800 mln. eurų sveikatos pertvarkai Lietuvoje. Tai mes šiandien ir pasiūlėm Klaipėdai, jeigu jūs norite, kad sveikatos ministerija, Vyriausybė įrašytų Klaipėdos kraštą, kad vyks tam tikros permainos, reformos, tai Klaipėdos kraštas gali pretenduoti į didžiulius pinigus“, – teigė a. Matulas.

Tiesa, kol kas Klaipėdai itin didelio pyrago gabalo iš 800 mln. eurų nežadama.

Mes esam pasiruošę iš būsimų investicijų, infekcijų valdymui Klaipėdai skirti apie 11 mln. eurų, taip pat matome, kad jeigu pavytkų mums susitarti dėl tų pokyčių, kurie čia inicijuojami, na tikrai, ne mažiau dar 25 mln. eurų galėtų ateiti investicijų į Klaipėdos miesto sveikatos įstaigų veiklą“, – A. Dulkys.

Tos lėšos, skambiai anonsuojamos 800 mln. eurų yra tam tikras masalas, psichologinio poveikio elementas, bet reikia pasakyti, kad didžioji dalis šitų lėšų bus skiriama kietajai infrastruktūrai, kita dalis minkštiesiems projektams. Visa tai, kas daroma, visų pirma turi būti nukreipiama paciento labui, ne ministerijos, savivaldybės ar ligoninės vadovybės labui“, – uostamiesčio meras V. Grubliauskas.

Sveikatos reikalų komitetas šiandien pritarė sprendimui Klaipėdoje steigti universiteto sveikatos centrą dabar esamos universitetinės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu, taip pat rekomendavo į šį bloką įjungti Vaikų ligoninę ir galbūt Palangos reabilitacinę ligoninę, arba ir Gintaro sanatoriją. Tokiu atveju nebūtų dubliuojamos paslaugos.

Seime jau yra užregistruotas įstatymo projektas, numatantis ne tik Klaipėdoje steigti 3 lygio universiteto ligoninę, tačiau ir galimybė valdytoju dalininku tapti Klaipėdos universitetui. Tam dar reikės daugumos parlamentarų pritarimo.

Galutinį sprendimą priims Klaipėdos miesto savivaldybės taryba

Tik prakalbus apie sveikatos priežiūros reformą buvo pasirašytas Klaipėdos miesto daugiaprofilinių ligoninių vadovų susitarimas dėl Konsultacinės tarybos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimui ir bendradarbiavimui sukūrimo. Trečiadienį Klaipėdos regiono merai bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovai susėdo prie bendro stalo diskusijai apie numatomą sveikatos priežiūros reformą. Pastarajai pritariama, tačiau nerimą kelia pernelyg miglotai pateikiama informacija, kokie tiksliai pokyčiai numatomi.

Niekas nesipriešina, kad ir kaip kažkas norėtų teigti kitaip. Reformai tikrai pritariama, bet norisi, kad reformą atlieptų savo vardą. Šiaip iš esmės yra dar daug nežinomųjų. Vieni uždaviniai yra pirminėje grandyje, kur reikalinga sukurti dabar taip vadinamą savivaldybės sveikatos centrą, kuriame yra kelios alternatyvos, iš kurių vėlgi reikės rinktis vieną. Kalbant apie antrinę grandį sveikatos priežiūros, tai yra klausimų daugiau. Iš tikrųjų labai akcentuojama tai, jog reformos esmė – kuo daugiau paslaugų iš stacionaro perkelti į ambulatorinių paslaugų teikimą. Čia ta reforma siekiama mažinti ir lovų skaičių, ir naikinti besidubliuojančias paslaugas, tiek pačiose įstaigose, tiek regioniniame kontekste. Tai iš tiesų vyksta labai intensyvus ir atsakingas darbas. Kalbama apie reformą, nors įstatymai tam reikalingi dar tik ruošiami“, – teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kol sveikatos priežiūros reforma nėra iki galo išdiskutuota, o ir pats sveikatos apsaugos ministras neslepia dar neturintis aiškios vizijos, kaip visa tai būtų galima įgyvendinti Klaipėdoje, procesas tik įsibėgėja. Nepaisant to, jog pokyčius inicijuoja ministerija bei Vyriausybė, dėl uostamiesčio pertvarkos galutinį žodį tars savivaldybės Taryba.

Visi sprendimai, kuriuos vienaip ar kitaip inicijuos ar bus siejami su reforma, struktūriniais ar tinkliniais pokyčiais, jie neišvengiamai bus priimami ir tvirtinami miesto Taryboje. Ne meras, ne administracijos direktorius, ne medikų forumas, bet būtent visi pokyčiai, kurie bus sietini su tinkline pertvarka jungiant kažką prie kažko, ar kalbant su struktūriniais dalykais optimizuojant paslaugas viduje, kiek reikės, visada jie bus politikų tvirtinami miesto Taryboje“, – V. Grubliauskas.

Rugsėjo 30 dieną vyks viso Klaipėdos regiono atstovų susirinkimas, susitikimas su gydymo įstaigų vadovais, merais. Tikimasi, kad iki tol bus sudėliotos aiškios gairės kiekvienai savivaldybei. „Namų darbus“ ateities perspektyvoje turės atlikti Kretingos, Gargždų, iš dalies Šilutės, Skuodo, Klaipėdos rajono savivaldybės, nuspręsdamos ir teikdamos siūlymus, kurie atlieptų reformos iniciatorių lūkesčius – ką prie ko jungti, ko atsisako, kam deleguotų tam tikras paslaugas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių