Klaipėdoje – prasčiausia pandeminė situacija visos šalies mastu

Reklama baigsis po sek.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą buvo diagnozuotas šiais metais rekordinis naujų atvejų skaičius per parą – 2861. Naujų atvejų skaičius, tenkantis šimtui tūkstančių gyventojų perkopė 1000 ribą ir tai reiškia, jog šalyje siaučianti pandemija peržengė kritinę liniją. Lietuva juoduoja, raudonoje zonoje laikosi vos 4 šalies savivaldybės, o prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Sergamumo rodiklis joje – dvigubai viršija šalies vidurkį. 100 tūkst. gyventojų čia tenka net 2012,7 atvejo.

Tikrai reikia pripažinti, kad situacija yra įtempta ir sudėtinga. Ir šioje vietoje reikėtų „padėkoti“ gyventojams, kurie nesilaiko nurodymų, atstumų, kaukių dėvėjimo reikalavimo, mažai rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata. Klaipėdos visame regione turime savivaldybių sergamumo rodiklius, viršijančius 1000 atvejų ribą šimtui tūkstančių gyventojų. Visos tendencijos rodo, kad atvejų dar daugės, sergamumo bendras rodiklis taip pat dar gali kilti“, – teigė R. Grigaliūnas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, šąlant orams prasideda ir gripo sezonas. Pastarąjį epidemiologas prognozuoja kur kas aktyvesnį nei praėjusiais metais, nes stebima tendencija, jog žmonės vis rečiau tinkamai ir taisyklingai dėvi kaukes, laikosi higienos reikalavimų, pernelyg retai ir netinkamai vėdina patalpas.

Bet kokiam aerozoliniu būdu plintančiam virusui nepakanka palikti šiek tiek pravirą langą, padaryti mažą plyšelį. Reikia bent 10-15 minučių plačiai atverti langus ir palikti patalpą vėdintis. Tai reikėtų daryti, atsižvelgiant į patalpoje esantį žmonių skaičių pakankamai dažnai, bent kas valandą“, – R. Grigaliūnas.

Šio ryto duomenimis, Klaipėdos regione fiksuoti 129 aktyvūs protrūkiai, pasiskirstę įvairiuose sektoriuose – gamybos, ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinės globos ir kitose įstaigose, įmonėse.

Kaip ir iki šiol nuo rugsėjo mėnesio daugiausiai protrūkių – švietimo, ugdymo įstaigose – fiksuoti 99 aktyvūs protrūkiai. Klaipėdoje – 49, rajone – 37, Kretingos r. – 16 , Skuodo – 9, Palangos – 3, Neringos – 1. Epidemiologus džiugina tik tai, jog kiekviename iš jų fiksuoti ne dešimtimis, o po 3-4 susijusius atvejus.

Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, iki gruodžio mėnesio ar net ilgiau sergamumo statistiką galima regėti vis blogėjančią. Bent artimiausiu metu pandeminės situacijos gerėjimo tikėtis neverta, teigia Užkrečiamųjų ligų ekspertas profesorius S. Čaplinskas. Pasak jo, šalyje iki šiol nėra naudojami instrumentai, kurie skatintų žmonių sąmoningumą pandemijos metu, nekeičiama iki šiol kritikuota komunikacija su visuomene sveikatos apsaugos klausimais.

Leiskite retoriškai paklausti, o kodėl pandeminė situacija turėtų gerėti? Iš esmės niekas nesikeičia, kalbama tas pats per tą patį. Kalbama, kiek žmonių pasiskiepijo, kiek mirė pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių. Bet iš esmės tai niekas nesikeičia, kalbėjimo turinys nepasikeitė nuo to, kas buvo kelis mėnesius atgal. Tai kodėl turėtumėme tikėtis kažkokio stebuklo, kad staiga žmonės, kuriems jau galvose sėdi kažkoks kirminas, kuris sako, jog galbūt kažkas ne taip yra su skiepais, galbūt jie nėra iki galo saugūs, persigalvos“, – teigė prof. S. Čaplinskas.

Pasak virusologo, iš esmės turi keistis valdžios atstovų, pandemijos valdytojų kalbėjimo turinys, požiūris į pačią pandemiją. Galų gale, požiūris į virusą ir į tuos žmones, kurie nesiima priemonių apsaugoti save ir savo artimuosius. Valdžios atstovų patvirtinta 100 eurų vienkartinė išmoka 75+ amžiaus senjorams, pasak profesoriaus, galbūt duos efektą, tačiau jis bus trumpalaikis. Tai yra kraštutinė priemonė, po kurios, nesėkmės atveju, alternatyvių instrumentų paskatinti vakcinaciją – neieškoma.

Ši priemonė neturi nieko bendro su medicina, tai ekonominė priemonė. Bet kas toliau? Dėmesį reikia skirti, kad kiekvienas žmogus suprastų kodėl, kam ir kaip reikia saugoti savo ir artimųjų sveikatą. 100 eurų išmoka jau parodo, kad esame savotiškoje aklavietėje. Mastoma stereotipiškai, užsidarius, o neišeinama už tokio mąstymo ribų. Skiepo apsauga irgi turi galiojimo laiką, o kas toliau?“, – S. Čaplinskas.

Ekspertas kritikuoja ir kasdien pateikiamus statistinius duomenis, kurie iš esmės niekaip neprisideda prie pandemijos valdymo.

Mes matome kiek tarp mirusiųjų asmenų yra paskiepytų, kiek ne, bet niekas nesiaiškina, kokios priežastys. Kokios gretutinės ligos, koks buvo apsaugos lygis sukauptas organizme. Lygiai taip pat nesiaiškinama, kur užsikrečia žmonės, gamyboje, prekybos centruose ir panašiai. Matome pasekmes, bet ne priežastis. Priežasčių analizė nėra vykdoma. Statistika sutvarkyta, o epidemiologijos – nėra“, – dėstė prof. S. Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų eksperto manymu, kol pandemiją bandantys suvaldyti asmenys nepakeis savo požiūrio į situaciją ir į virusą, naujų atvejų kreivė kils vis aukštyn, kol galiausiai banga nusiris savaime, parodydama tikrąją kainą įvairių likutinių padarinių žmonių sveikatai bei gyvybių sąskaita.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių