Klaipėdos aplinkosaugininkai jau patikrino 100 laivų ir atliko kelias dešimtis tyrimų

Reklama baigsis po sek.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija, vykdydama kasmetinius į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų kontrolę, jau patikrino 100 laivų ir atliko kuro mėginių laboratorinius tyrimus 35 laivuose. Dėl nustatytos taršos iš laivų teismui perduotos dvi bylos, o pažeidėjams gresia baudos iki 6000 eurų. Taip pat buvo tirtas neeilinis taršos atvejis, kai į mūsų paplūdimius jūra išmetė apie 26 kubinius metrus parafino.

Kaip primena Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė, saugoti Baltijos jūrą mums labai svarbu jau vien todėl, kad ji labai uždara: viskas, kas į ją patenka, jos dugne ir lieka arba išmetama į krantą. Taip pat negalima pamiršti, kokį reikšmingą indėlį turi ir istorinė tarša, kai po Antrojo pasaulinio karo Baltijoje buvo palaidoti tūkstančiai tonų cheminių ginklų.

„Tai vienos tų priežasčių, kodėl mūsų jūra viena labiausiai kenčiančių pasaulyje. Taigi galvodami apie ekologines katastrofas ar šiukšlių salas, besiformuojančias Ramiajame vandenyne, – nepamirškime ir paprastesnių dalykų, pavyzdžiui, kai nesukontroliuoti, nesužiūrėti teršalai patenka į jūrą. Tai ir išsilieję naftos produktai, tarša iš gretimų teritorijų, farmacinės medžiagos, pesticidai, sieros ir azoto oksidai, sukeliantys eutrofikaciją, biologinės įvairovės mažėjimą ir nykimą“, – pabrėžia O. Vėbrienė.

Lietuvos Respublikos jūros vidaus vandenyse nuolat laivais gabenami kroviniai ir vykdoma kita laivybos veikla. Į Klaipėdos uostą kiekvienais metais įplaukia vidutiniškai apie 5000 laivų, iš kurių apie 1600 įplaukia pirmą kartą. Vykstant intensyviai laivybai mūsų jūros rajone, galimi taršos incidentai – į jūrą gali patekti naftos teršalų, jūrinių šiukšlių, užteršta atmosfera.

„Tarša nafta – viena didžiausių problemų Baltijos jūroje. Į aplinką patekę naftos produktai sutrikdo ekosistemų funkcionavimą, gamtinei aplinkai daro didžiulę žalą. Pavyzdžiui, išsiliejus naftai, ja apsivelia ir žūsta daugybė jūros gyvūnų ir augalų. Svarbu tai, kad yra tokių naftos produktų, kurie nesuyra daug metų“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius.

2020 m. Lietuvos Respublikai nustatyta patikrinti 172 laivus ir atlikti 68 laivų kuro mėginių arba sieros oksidų koncentracijų laivų išmetamosiose dujose tyrimus.

Nors šiuo metu šalies teritorijoje antrą kartą paskelbta ekstremali situacija, jūros rajone Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija jau patikrino 100 laivų ir atliko kuro mėginių laboratorinius tyrimus 35 laivuose.

Taip pat Jūros aplinkos apsaugos inspekcija ištyrė vieną taršos iš laivų incidentą, teismui perdavė dvi administracinių nusižengimų bylas, susijusias su tarša iš laivų. Šiuo atveju už jūros rajono teršimą atsakingiems asmenims Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas iki 6000 eurų.

Aplinkosaugininkai nustatė ir du jūrinio kuro neatitikties nustatytiems reikalavimams atvejus. Paaiškėjus šiems pažeidimams, užsienio valstybėse registruoti laivai jau buvo palikę Lietuvos teritorinius vandenis, todėl aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų tyrimų bylų medžiaga buvo perduota užsienio valstybių jūrinėms administracijoms

Šiemet Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai tyrė ir neeilinį taršos atvejį – į mūsų paplūdimius jūra išmetė apie 26 kubinius metrus parafino. Dėl šio taršos incidento Aplinkos ministerijos inciatyva Lietuvos diplomatai Rusijos federacijai įteikė notą.

Palyginimui: 2019 m. Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai patikrino 173 laivus, atliko kuro mėginių laboratorinius tyrimus 54 laivuose ir 10 laivų išmetamųjų dujų koncentracijų tyrimus. Buvo ištirti 4 taršos iš laivų incidentai ir už šiuos pažeidimus teršėjams skirti 28 000 eurai baudų. Aplinkai padaryta žala nenustatyta, nes aplinkoje pasklidusi tarša buvo likviduota teršėjų pajėgomis.

Vieno taršos incidento bylos medžiaga tolimesniam tyrimui buvo perduota užsienio valstybės jūrinei administracijai.

Taip pat pernai buvo nustatyti keturi jūrinio kuro neatitikties nustatytiems reikalavimams atvejai. Paaiškėjus šiems pažeidimams, užsienio valstybėse registruoti laivai jau buvo palikę Lietuvos teritorinius vandenis, todėl aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų tyrimų bylų medžiaga tolimesniems pažeidimų tyrimams buvo perduota užsienio valstybių jūrinėms administracijoms.

„Mūsų, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, tikslas – padaryti viską, kas tik įmanoma, kad užkardytume bet kokias, net ir menkiausias, avarijas. Tad pasikartosiu: mums į komandą labai reikia atkaklių ir ryžtingų žmonių, norinčių, kad aplinka jau artimiausioje ateityje būtų tvaresnė ir švaresnė“, – sako Departamento vadovė O. Vėbrienė.

Mūsų jūros rajoną stebi Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) palydovais „Sentinel“, taip pat Lietuvos Respublikos Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras priima pranešimus iš LR jūros rajone plaukiojančių laivų apie įvykusius taršos incidentus ir informaciją, įvykus incidentui, perduoda Aplinkos apsaugos departamentui.

Be šių prevencinių priemonių, Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai, vadovaudamiesi Tarptautinės jūrų organizacijos Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos („Marpol 73/78“), Baltijos jūros aplinkos apsaugos Helsinkio konvencija, Balastinių vandenų valdymo konvencija, tikrina laivus valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste ir Lietuvos Respublikos teritoriniuose jūros vandenyse. Prioritetas teikiamas taršos incidentų tyrimams ir atmosferos taršos iš laivų prevencijai.

Vadovaujantis Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, Europos Sąjungoje kasmet turi būti patikrinta bent 10 proc. visų į valstybių narių teritoriją įplaukiančių laivų (pirmą kartą į uostą įplaukiančių laivų) žurnalai ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai. Taip pat 40 proc. tikrinamų laivų turi būti patikrintas sieros oksidų (SOx) kiekis laivų jūriniame kure arba išmatuotos sieros oksidų koncentracijos laivų išmetamosiose dujose.

Pasak D. Bagočiaus, sieros oksidai aplinkai daro tokią pat didelę žalą kaip ir naftos produktai: sieros junginius oro srautai perneša didžiulius atstumus, tad susiformavę rūgštieji lietūs pražudo ištisus natūralios gamtos plotus, kenkia gyvūnams jūroje ir sausumoje, prisideda prie jūrų eutrofikacijos, žmonėms sukelia kvėpavimo ir kraujagyslių sistemų ligas.

„Galiausiai atkreipiu dėmesį, kad rūgštieji lietūs net ardo istorinius pastatus. Taigi riboti sieros normas labai svarbu tam, kad apsaugotume aplinką ir pačius žmones. Ypač tuos, kurie gyvena netoli pakrančių ir uostų“, – pabrėžia aplinkosaugininkas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių