Klaipėdos jaunimo politinis raštingumas – vidutinio lygio

Reklama baigsis po sek.

„Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ koordinatoriai – Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros bendruomenė (vedėjas doc. dr. Jaroslav Dvorak bei lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili) gegužės mėnesį atliko Klaipėdos miesto jaunimo politinio raštingumo pilotinį tyrimą. Tokios apimties ir turinio tyrimas mokslininkų atliktas pirmą kartą Lietuvoje. Testo forma surengtoje apklausoje dalyvavo penki šimtai 14-29 metų klaipėdiečių. Tyrimo rezultatai parodė, kad uostamiesčio jaunuolių politinis raštingumas siekia vidutinį lygį. Koordinatoriai neslėpė – mažiausiai jaunimas žino apie savivaldą, todėl šias spragas ragina taisyti švietimo įstaigas.

Moksleivių politinis raštingumas itin žemas

Apklausos rezultatai parodė, kad uostamiesčio jaunimas pakankamai gerai žino bendruosius politinius dalykus, vadinamąjį bazinį pagrindą. Pavyzdžiui, kas yra MInistras Pirmininkas, kokie yra Lietuvos santykiai su NATO, ar ką rinksime šių metų spalio 11 d. Tačiau į gilesnius klausimus respondetams atsakyti buvo kur kas sunkiau, – dauguma į klausimus, koks yra yra Seimo vaidmuo biudžeto formavimo procese arba kas vykdo teisėkūrą Lietuvoje, rinkosi atsakymą „nežinau“. Absoliučiai politiškai neraštingi Klaipėdos jaunuoliai yra vietos savivaldos srityje: nesugebėjo atsakyti, kiek Lietuvoje yra savivaldybių, kas sudaro vietos savivaldos vykdomąją funkciją, kiek savivaldybės Taryboje yra narių.

Pasak tyrimo koordinatorės lekt. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, politiškai raštingesni apklausoje pasirodė dar balsavimo teisės neturintys moksleiviai iki 18-kos metų. Jų lygmuo yra itin žemas, trūksta net bazinių pagrindų. Ten kur klausimai reikalavo gilesnio išmanymo, politinis raštingumas svyruoja ties neraštingumo riba.

„Norėtųsi ištransliuoti žinutę mokykloms, kad reikėtų tobulinti ugdymą. Jį orientuoti ne tik į pilietinį dalyvavimą, bet daugiau suteikti praktinių žinių ir ypatingai apie savivaldą, nes ji yra arčiausiai kiekvieno gyventojo. Savivaldoje priimami sprendimai yra netgi svarbesni nei Parlamente. Tai vietos savivaldos ugdymas turėtų būti atnaujinamas ar naujai net naujai diegiamas uostamiesčio mokyklose”, – teigė tyrimo koordinatorė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Balsavimo teisę turinčių t. y, 18 metų ir vyresnių asmenų politinio raštingumo lygis yra vidutinis ir šioje skalėje kyla į aukštesnę pusę. Tas gilesnis išmanymas, daugiau žinių reikalaujantis suvokimas nors ir yra ties žemesne riba, tačiau jau kyla į vidutinį lygmenį, vadinasi politinis raštingumas po truputį gerėja.

„Nepasakyčiau, kad domėjimasis politika su amžiumi didėja. Įdomus faktas, kad šeimos ar draugų rate valstybės valdymo, politikų priimamų sprendimų temomis diskutuoja dažniausiai moksleiviai iki 18-19 metų. Nuo 20 metų susidomėjimas politika kažkodėl išnyksta. Galima tik daryti prielaidą, kad tam įtakos turi pasikeitusi gyvenamoji aplinka, įstojimas į aukštąją mokyklą, naujas draugų ratas ar gal asmeninių santykių, šeimos kūrimas”, – G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Projekto vadovas Jaroslav Dvorak juokavo, kad tokius tyrimus vertėtų atlikti ne tik jaunimui iki 29 metų, tačiau ir politikams – Seimo bei savivaldybių Tarybų nariams. Neslepiama, kad gauti apklausos rezultatai nebūtų itin geresni nei gegužės mėnesį apklaustų respondentų.

„Ateityje numatoma nemažai įvairių veiklų, skatinančių jaunimo įsitraukimą į politinį gyvenimą, domėjimąsi ir dalyvavimą politinio raštingumo gerinime. Rudenį planuojame turėti mokymus apie politiką, turėsime debatus, susijusius su artėjančiais Seimo rinkimais, ir viską vainikuos simuliaciniai savivaldybės mero rinkimai, tam kad galėtume įvertinti ir stebėti pasiektus rezultatus“, – teigė tyrimo projekto vadovas doc. dr. Jaroslav Dvorak.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių