Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos – 98-osios metinės

Reklama baigsis po sek.

Sausio 15-oji – svarbi diena Klaipėdai bei visai Lietuvai. 1923 m. sausio 9 d., Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas SimonaitisSausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną. Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Lietuva 1923 m. sausio 15 d. užėmė Klaipėdą ir prisijungė Klaipėdos kraštą.

Nepaisydama tarptautinės bendruomenės spaudimo, Lietuva neigė prisidėjusi prie Klaipėdos sukilimo (šis neigimas vėliau tapo „Klaipėdos atvadavimo“ mito sudedamąja dalimi). Derybos tarp Ambasadorių konferencijos sausio 17 d. paskirtos Ypatingos komisijos, vadovaujamos Georges Clinchant ir Lietuvos vyriausybės ypatinguoju atstovu Klaipėdos kraštui sausio 20 d. paskirto buvusio prezidento Antano Smetonos baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvos Respublikai.

Įprastai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, uostamiestyje esančiame skulptūrų parke prie paminklo susirenkdavo miesto vadovai, kariškiai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Prie paminklo padėdami gėles, nulenkdami galvą dėkojo žuvusiems kovoje. Visą šalį kaustant koronaviruso pandemijai, šiandien prie paminklo gėles neša pavieniai asmenys. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad kuo daugiau metų praeina nuo šios visai šaliai svarbios datos, tuo labiau suvokiame 1923 m. įvykių svarbą.

Suvokiame svarbą visai Lietuvos istorijai. Tikiuosi, kad to supratimo, kuris auga kasmet, valstybėje bus daugiau ir daugiau. Apie Klaipėdos svarbą Lietuvai, apie Klaipėdos uosto svarbą miestui ir visai Lietuvai, naudą ne tik ekonominę, bet ir politinę, diplomatinę, kurios tada tie narsūs vyrai negalėjo žinoti. Šiandien mūsų pareiga tą tikėjimą paversti konkrečiais darbais, veiklomis, siekiais ir pasiekimais, kurie garsina Klaipėdą, jos kraštą, Lietuvą kaip šiuolaikinę jūrinę valstybę, vieną tautą, vieną galingą šiuolaikišką demokratinę vieningą valstybę, kurios piliečiais visi mes esame“, – prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ teigė miesto meras.

2023-aisiais miestas ruošiasi įsimintinai pagerbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtąsias metines. Tikimasi, kad tuomet pandemija bus likusi tik istorija ir žmonės galės deramai minėti ir išreikšti padėką visiems, už laisvę kovojusiems.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių