Kopūstų kaimo alternatyva įtraukta, bet Girulių miškas vis dar pavojuje

Reklama baigsis po sek.

Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. priimto nutarimo „Dėl Transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios” pakeitimo. Kopūstų kaimo alternatyva į projekto planus įtraukta, tačiau LR Seimo narių rezoliucija, kurioje prašoma išbraukti Girulių mišką – liko net neaptarta.

Susisiekimo ministerija, atsižvelgiant į Seimo narių, Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktus pasiūlymus dėl konkrečių planuotinų teritorijų nutarimo projekte įvardijimo, taip pat po papildomų konsultacijų su Klaipėdos bendruomenių atstovais, siūlė patikslinti minėtą nutarimą ir aiškiau išdėstyti galimas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas (tarp jų ir Kopūstų kaimo bei Pauosčio kelyno teritorijose). Tokiam siūlymui ministrų kabinetas pritarė vienbalsiai.  

Priėmus pateiktą nutarimo projektą, bus pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir sudarytos galimybės atlikti strateginių pasekmių aplinkai vertinimą ruože nuo Kopūstų k., Klaipėdos rajone, pro Pauosčio kelyną iki geležinkelio viaduko virš Liepų g., Klaipėdoje, ir ruože nuo Rimkų geležinkelio stoties pro Draugystės geležinkelio stotį iki Klaipėdos uosto ribos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, likus kelioms dienoms iki Vyriausybės dar Vyriausybės posėdžio, išsiuntė patikslintą ir miesto poziciją dėl geležinkelių mazgo perkėlimo atspindintįė dokumentą.

„Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-381 nutarimo „Dėl rytų–vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 17 p. nurodyta: „Klaipėdos geležinkelio mazgas (Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotys, joms priklausantys kelynai, jungiamieji ir privažiuojamieji keliai)“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ 30.5.1.1 p. ir 33.5 p. nurodyta, kad rezervuojamos teritorijos geležinkelio infrastruktūros plėtrai prie Kopūstų kaimo. Vadovaudamiesi šiais teisės aktais siūlome tikslinti planuojamos teritorijos ribas, kad būtų kompleksiškai įvertinta viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros apimtis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto numatomos plėtros bei Klaipėdos stoties mažinimas. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte numatyti planuojamą teritoriją: Klaipėdos geležinkelio mazgas, apimant Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis, joms priklausančius kelynus, jungiamuosius ir privažiuojamuosius kelius bei teritoriją prie Kopūstų kaimo. O rengiant planuojamos teritorijos ribų schemą, numatyti atitinkamos apimties ribą”, – rašoma uostamiesčio savivaldybės kreipimesi į Vyriausybę.

Įtraukti Kopūstų kaimo alternatyvą į projekto planavimą aktyviai reikalavo ir klaipėdiečiai, – surengti net du piketai, ministerijoms bei Vyriausybei išsiųsti Klaipėdos bendruomenių asociacijos raštai bei surinkti gyventojų parašai.

Seimo narių rezoliucija liko stalčiuje

LR Seimo keturios skirtingų politinių partijų frakcijos teikė rezoliuciją, kuriai pritarė dauguma parlamentarų, tarp jų – ir valdančiosios daugumos nariai, netgi pats valstiečių frakcijos lyderis R. Karbauskis. Rezoliucija reikalaujama, kad iš geležinkelio mazgo iškėlimo toliau nuo miesto centro plano Girulių miško alternatyva būtų apskritai išbraukta. Tuomet šio dokumento iniciatoriai naiviai vylėsi, kad jeigu valdančiosios daugumos atstovai balsavo už Girulių miško išsaugojimą, Vyriausybė bus tarsi įpareigota nebegaląsti pjūklų šioje uostamiesčio plaučiais vadinamoje teritorijoje. Deja.

LR Seimo narių rezoliucija šiandien vykusio Vyriausybės posėdžio metu nebuvo nei žodžiu aptarta, nei įtraukta į klausimo svarstymo medžiagos dokumentus. Parlamentarų bei uostamiesčio bendruomenės lūkesčiai apsaugoti medžius nuo kirtimo tiesiog liko gulėti ministrų kabineto stalčiuje.

Toks viešas ignoravimas rezoliucijos iniciatorių įvardijamas kaip beatodairiškas tikslo siekimas geležinkelio mazgo iškėlimą įgyvendinti būtent Giruliuose.

„Tai nebuvo netikėta. Toks ministrų kabineto poelgis tik patvirtina mūsų svarstymus, kad Kopūstų kaimo alternatyvos įtraukimas į projektą yra tik žmonių raminimas, kad šie nurimtų ir nebekeltų triukšmo dėl medžių išsaugojimo. Tikėtina, kad svarstant visas tris dabar projekto plane esančias alternatyvas, visgi tinkamiausia vieta pasirodys būtent Girulių miškas. Nepasiduosim, ieškosim kitų būdų, kaip būtų galima sustabdyti šį buldozeriu stumiamą projektą, nukreiptą į miškingą teritoriją“, – teigė vienas iš rezoliucijos iniciatorių, Seimo narys S. Gentvilas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių