Lietuva karantino sąlygomis pasiruošusi gyventi pusmetį

Reklama baigsis po sek.

Lietuvoje nuo gruodžio 16 dienos įvestas judėjimo tarp šalies savivaldybių ribojimas bus tęsiamas ir toliau. Vakar LR Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad ši COVID-19 viruso plitimo mažinimo priemonė duoda teigiamų rezultatų ir jos atsisakymas šalyje sergamumo rodiklį vėl gali kilstelėti į antirekordines aukštumas. Kaip žinoma iš Lietuvos policijos atstovų, pareigūnai bei jiems talkinantys socialiniai partneriai užklupus žiemai, kontrolę vykdys ne tik šalies keliuose, tačiau ir pačiuose miestuose esančiose viešose erdvėse, parkuose, skveruose, žmonių traukos centruose.

Karantino sąlygų švelninimas – tolimoje perspektyvoje

Kokia apimtimi judėjimo ribojimas prisidėjo prie koronaviruso plitimo mažinimo šalyje, LR Vyriausybės atstovai bei nepriklausomi sveikatos ekspertai tiksliai ir detaliai galės atsakyti ateinantį pirmadienį, kuomet bus žinomi nepertraukiamų ne mažiau nei savaitės dienų sergamumo rezultatai (šventiniu laikotarpiu buvo nedarbo dienų bei savaitgalių, kuomet nesusidarė sąlygos išanalizuoti ir tiksliai įvertinti situacijos tendencijas). Pasak premjerės ir sveikatos apsaugos ministro, kalbėti apie karantino sąlygų švelninimą arba judėjimo ribojimo atsisakymą dar anksti, nes šalis turi pasiekti tam tikrus užsibrėžtus rodiklius, liudijančius apie situacijos valdymą.

Mums visų pirma reikia, kad 100 žmonių užkrėstų mažiau nei 100 žmonių. Gruodį šis rodiklis buvo 1,2-1,1, dabar jis siekia kelias dienas mažiau negu vienetą. Šiuo požiūriu matome gerą tendenciją. Gruodį taip pat buvome sutarę siekti geresnio teigiamų tyrimų nuo visų atliktų rodiklio – tuo metu jis buvo 24 proc., o ekspertai sako, kad jis turėtų būti ne daugiau nei 5 proc., dabar šis skaičius siekia 19-20 proc., tad tendencija yra, bet iki siekiamybės toli“, – teigė LR sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pandemijos situacijos valdyme atsižvelgiama ir į naujų atvejų per parą rodiklį. Pastarasis dar nėra tenkinantis. Kelių dienų vidurkis vis dar siekia 1200-1300 atvejus per parą. Tam, kad LR Vyriausybė galėtų svarstyti apie karantino sąlygų atlaisvinimą, leidimą tam tikroms verslo ar žmonių grupėms palaipsniui grįžti į įprastas gyvenimo vėžes, per parą turėtų būti nustatoma 200-250 atvejų. Ir toks naujų susirgimų skaičius turėtų išsilaikyti bent 6-7 dienas iš eilės.

Visus šiuos rodiklius, kuriuos aš išvardinau, mes turime pasiekti visus kartu, ne po vieną atskirai. Tada mes jau galėsime kalbėti, kad galime valdyti ir valdome situaciją, bet ne įveikėme ar nugalėjome virusą. Tendencija gerėjanti yra, bet lūkestis dar negali būti, kad nugalėjom. Be to, reikia žiūrėti ir situaciją ligoninėse, kad nebūtų kolapso gydymo įstaigose, sveikatos sistemoje“, – teigė A. Dulkys.

LR sveikatos apsaugos ministras užsiminė, kad ateinančią savaitę vyks intensyvūs susitikimai su sveikatos ekspertais. Atsižvelgiant į jų pateiktas analizes, išvadas bei rekomendacijas, galbūt ir bus svarstomos tam tikros karantino sąlygų išlygos. Tačiau pirmiausiai valdžios atstovai siekia iki karantino švelninimo apsirūpinti greitaisiais antigenų testais. Jeigu ir būtų leista į mokyklas grįžti moksleiviams ar veiklą vykdyti paslaugų teikėjams, ne maisto prekių parduotuvėms, tam būtina intensyvinti testavimo apimtis.

Lietuva karantino sąlygomis pasiruošusi gyventi pusmetį

Praėjusių metų pavasarį per Šv. Velykas siekiant apriboti žmonių mobilumą šalies viduje, buvo įrengti kontrolės postai, pareigūnai dirbo viršvalandžius. Tokios pajėgos bei viruso plitimo mažinimo priemonės iš šalies biudžeto pareikalavo apie 700 tūkstančių eurų. Naujajai LR Vyriausybei nusprendus šią priemonę pakartoti ne tik per šventes, tačiau kur kas anksčiau, nuo gruodžio 16 dienos, buvo planuojama, jog už papildomas darbo valandas, kontrolės vykdymas gali atsieiti apie 1 mln. 700 tūkst. eurų. Kadangi judėjimo ribojimas pratęstas net ir po Naujųjų metų, akivaizdu, kad ši suma bus kur kas didesnė nei numatytoji. Atsižvelgiant į pandemijos suvaldymui reikalingas išlaidas (papildomas darbo užmokestis, subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui ir pan.), kyla klausimas, kiek dar ilgai valstybė finansiškai yra pajėgi gyventi visuotinio karantino sąlygomis?

Tą laikotarpį, kokį dabar turime, tų priemonių ir finansų užtenka. Kalbant apie šių, 2021 metų biudžetą, kol kas numatyta pusmečiui į priekį. Detaliai apgalvota tiek priemonėms gydymo įstaigoms, tiek subsidijoms verslui ir kitiems nuo COVID-19 nukentėjusiems asmenims“, – A. Dulkys.

Valstybės vadovai apskaičiavę ir suplanavę įvairias priemones bei subsidijas artimiausiam pusmečiui. Tačiau ir per tokį trumpą laikotarpį situacija gali ženkliai pasikeisti, nes Europoje aptinkama vis daugiau mutavusio viruso atmainų. Laiko klausimas, kada pastarasis pasieks Lietuvą. Tokiu atveju, situacijos valdymas iš valstybės biudžeto pareikalautų dar papilldomų lėšų.

Šita aktualija tampa nauja. Mes vienu metu sprendžiame tas problemas, kurias Lietuvoje galbūt patys savo veiksmais sukūrėme, ir dabar artėja nauji iššūkiai. Artėja naujos mutacijos, šita vieta labai neramina, turime mažai informacijos. Kol kas nežinome, ar nereikės ir čia griežtinti reikalavimų, nes gali būti taip, kad dabar priimti sprendimai dėl skrydžių ribojimų, izoliacijos, privalomojo testavimo pasirodys nepakankami“, – sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių