LR Seimo nariai palaikė prezidento pateiktą siūlymą mažinti pajamų mokestį

Reklama baigsis po sek.

Šiandien Seime skubos tvarka buvo svarstomas LR Prezidento pateiktas ekonomikos skatinimo projektas. Siekiant padidinti gyventojų disponuojamas pajamas bei paskatinti ekonomiką, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pusei metų (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, kuris būtų taikomas pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (3 723 eurų popieriuje). Taip pat siūlo dar šiais metais nuo 350 eurų – iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Seimo nariams tokį ekonomikos skatinimo projektą pristatęs LR prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta akcentavo, kad šios priemonės padėtų šalyje suvaldyti  grėsmingą atlyginimų mažėjimą; mokesčių sumažinimas padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, paskatintų naujų darbo vietų kūrimą; vienkartinių išmokų vaikams skyrimas padidintų vartojimą, taip pat šios priemonės atliktų emigracijos prevenciją.  

 „Žvelgdami į darbuotojų atlyginimų prognozes matome, kad jos tikrai nėra džiuginančios. Europos Komisija prognozuoja, kad atlyginimų mažėjimas galimas iki 8 procentų, Lietuvos banko prognozė taip pat indikuoja, kad galime turėti atlyginimų mažėjimą. Negalime leisti, kad dėl susitraukusios ekonomikos, darbo užmokesčio mažėjimo, šalį ir vėl paliktų apie 10 procentų gyventojų, dirbančių ir auginančių vaikus, kaip nutiko prieš dešimtmetį, o padarinius jaučiame dar iki šiol“, – teigė S. Krėpšta.

Seimo posėdyje akcentuota, kad mokesčių mažinimo periode per 6 mėnesius didžiausią naudą pajaustų mažiausias bei vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai, darant prielaidą, kad jie augina du vaikus.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl GPM sumažinimo per likusius metus valstybės biudžetas netektų net apie 400 mln. eurų pajamų, o dėl NPD didinimo – mokesčių būtų surinkta dar papildomai 84 mln. eurų mažiau.

Seimo nariai Prezidento siūlymą palaikė, bet kritikos negailėjo

„Kviečiu palaikyti projektą ir Seimui inicijuoti Vyriausybės išvadų parengimą kuo greičiau. Svarstyti ypatingos skubos tvarka, be abejo, atliekant svarstymus komitetuose ir išlaikant visas kitas būtinas procedūras“, – S. Krėpšta.  

Po paskutiniųjų prezidento vyriausiojo patarėjo pasisakymo žodžių Seimo nariai išsakė savo nuomonę apie šalies vadovo siūlymus. Nors dauguma sutiko, kad esant dabartinei šalies situacijai būtina skatinti ekonomiką bei didinti vartojimą, vis dėlto netrūko abejojančių būtent tokių priemonių veiksmingumu.

„Manau, visų pirma prieš tvirtinant naujas išlaidas, būtina peržiūrėti biudžetą. To reikalauja Lietuvos bankas, Seimo teisininkai, Valstybės kontrolė. Nesiimu spekuliuoti, kaip jūs suvedinėjate galus ar Prezidentūra, bet norėčiau tikėti, kad jūs planuojate išlaidas, o ne tiesiog metų pabaigoje ar kažkada susivedate galus. Tai ar nepasikeitė jūsų pozicija dėl biudžeto tikslinimo ir ar nematote rizikos, kad jūsų pasiūlymas gali tapti užbalansiniu, kas prieštarauja Konstitucijai?“, – klausė Mykolas Majauskas.  

S. Krėpšta atkirto, biudžeto peržiūrėjimas būtinas, tačiau tik apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas ir žinant, kurios iš jų yra/bus patvirtintos.

Kai kuriems Seimo nariams abejonių sukėlė siūlymas mažinti GPM iki metų pabaigos. Manoma,  kad prasidėjus 2021 metams bus sunku vėl grįžti prie didesnės mokestinės naštos ir tam gali neužtekti politinės valios.

„Kyla pagrįstų abejonių, ar mes nuo 2021 metų tikrai grįšime į GPM ankstesnį tarifą, tai yra 20 proc. Iš politinės praktikos žinome, kad nieko nėra pastovesnio už laikinumą, tai tikrai didesnė tikimybė yra ta, kad mes po naujų metų taip ir paliksime GPM 15 proc. dydį“, – teigė G. Skaistė.

Nemažų diskusijų parlamentarų tarpe kilo ir dėl GPM mažinimo pasekmių šalies savivaldybių biudžetams.

„GPM tarifo sumažinimas neigiamai atsilieps savivaldybių biudžetams. Jau šiandien skaičiau, kad kas 6-ta savivaldybė ketina skolintis, nes koronavirusas iš tiesų ir taip pakoregavo jų išlaidas. Ar yra prezidentūros sutarimas su vyriausybe, kad kažkokiu būdu bus savivaldybėms grąžintos netektos lėšos ar panašiai?“, – klausė A. Butkevičius.

LR prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas S. Krėpšta akcentavo, kad visi pajamų iš mokesčių netekimai bus kompensuojami iki paskutinio cento iš centrinės valdžios. Priminsime, kad Finansų ministerija jau anksčiau yra pasisakiusi, kad dabartinėje situacijoje valstybės biudžetas tokioms papildomoms dotacijoms yra nepajėgus.

„Ar nebus taip, kad dėl šito sprendimo jūs vėl ateisite į Seimą ir prašysite leidimo skolintis dar papildomų milijardų?“, – pagrįstai klausė A. Sysas.

Seimo posėdžių salėje šiam prezidento pateiktam ekonomikos skatinimo projektui posėdžio metu nuaidėjo daugiau prieštaravimų nei pritariančiųjų. Parlamentarai nuogąstavo dėl valstybės biudžete atsirasiančios dar didesnės skylės (kuri ir taip, be šių sprendimų prognozuojama viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje). Nerimą kelia ir tai, kad GPM mažinimas, NPD didinimas, vienkartinės išmokos vaikams – visa tai būtų daroma iš skolintų lėšų, o valstybės skola paskutiniu metu sparčiai auga, ją teks grąžinti ne tik esamai, bet ir ateities kartoms. Pasiūlymas laikinas, neturintis ilgalaikio išliekamojo poveikio. Kai kurie Seimo nariai pasigedo vertinimo, kiek žmonių gautus pinigus nuspręstų išleisti, nes tikėtina, kad tos lėšos būtų dedamos į indėlius, o tai ekonomikai būtų nenaudinga.

Nepaisant parlamentarų diskusijų, daugumos balsų persvara Seimas pritarė prezidento siūlymams. Už balsavo – 62, prieš – 5, susilaikė – 15 Seimo narių.

LR Prezidento pateiktas paketas Seime bus dar pakartotinai svarstomas sulaukus Vyriausybės išvadų.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių