Marių pakrantės nusėtos kritusiomis žuvimis

Reklama baigsis po sek.

Į Balticum Žinių tarnybą kreipėsi klaipėdietė Jurgita. Vaikščiodama Marių pakrante, moteris pastebėjo daugybę kritusių žuvų. Kai kurios iš jų jau buvo irimo stadijoje. Vaizdas uostamiesčio gyventoją privertė susijaudinti.

„Gal galite išsiaiškinti, kas čia nutiko? Visa pakrantė pilna nudvėsusių žuvų. Vaizdas tikrai atrodo neestetiškai. Galbūt čia kokie brakonieriai įsisuko, ar kas?“, – rašė Jurgita.

Nors pakrantė šiuo laikotarpiu ir neatrodo patraukliai, tačiau asociacijos „Klaipėdos rajono žvejai“ pirmininkas Mindaugas Limontas ramina, kad toks vaizdas jiems įprastas ir kasmet pasikartojantis. Krante kritusios žuvys – neršto pasekmė.

„Kiekvienais metais tas pats, kartais po neršto tam tikras procentas žuvų natūraliai atkrenta. Karšis neršia iki gegužės 20 dienos maždaug, ir po jos natūraliai miršta silpnesnės žuvys. Vienais metais jų daugiau, kitais metais mažiau, bet žvejams tai įprastas vaizdas. Tokia situacija visoje Lietuvoje, tik pas mus didesni vandenys, tai akivaizdžiau matoma. Tie karšiai, kurie iškritę jau, tai jau po neršto. Jeigu būtų kažkoks kriminalas, tai pakrantės nusėtos būtų įvairia žuvimi“, – teigė M. Limontas.

Tokiai žvejų nuomonei pritaria ir mokslininkai. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas teigė, kad praėjusį savaitgalį tokią situaciją pastebėjo ir Ventėje.

„Pats savaitgalį ir Ventėje mačiau. Būna kiekvienais metais po žiemos ir nerštų laikotarpio įvairių kritusių žuvų. Tiesiog pavasario virsmas po žiemos į vasarą matomai ne visoms žuvims būna sėkmingas. Spekuliatyviai galima įvairių priežasčių prigalvoti, bet niekas kol kas Lietuvoje tokių tyrimų nėra atlikęs. Vienais metais buvo didelis kritimas Nemune, po to kažkuriais metais Kauno mariose, bet tyrimai jokių patologijų ar stipriai padidėjusios taršos niekur nerodė. Kuomet pavasarį aptinkame kritusių panašaus dydžio ir vienos rūšies žuvų labiausiai tikėtina žuvų kritimo priežastis yra organizmo išsekimas. Gali būti, kad prisideda čia tiek verslinė, tiek mėgėjiška žvejyba“, – teigė A. Kontautas.

Lietuvos bei užsienio mokslininkai šį procesą aiškina kaip natūralią žuvų savybę.  Jų įžvalgomis, vandens gyvių organizmų būklė žiemos laikotarpyje susilpnėja, nes valgo sumažintą maisto normą. Atėjus pavasariui ir vandeniui įšilus, padidėja jų metabolizmas, tuomet sunaudojama itin daug energijos intensyviam neršto procesui. Žuvys neršia ir konkuruoja dėl maisto sekliuose vandens telkiniuose, jos greitai sunaudoja dar po žiemos likusias energetines kūno atsargas ir patiria didesnį stresą, todėl tampa jautresnės ligoms ir infekcijoms.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių