Mažėja pasitikėjimas LR Vyriausybe

Reklama baigsis po sek.

Pastaruoju metu Vyriausybės komunikacija ir sprendimų nenuoseklumas sulaukia vis daugiau kritikos ne tik iš specialistų, politikų ar šalies vadovo, bet ir iš visuomenės. Jos pasitikėjimas centrine valdžia vis mažėja. Ir, ko gero, ne be pagrindo. Tai lemia vis didėjančios ministrų kabineto darbo spragos.

Komunikacija

COVID-19 pandemijos valdymą perėmus naujajai valdžiai, kuri dar iki rinkimų žadėjo laisvą, be suvaržymų ir veiklų ribojimo pagrįstą situacijos kuravimą, aiškią ir argumentuotą komunikaciją, žmonėms teko nemenkai nusivilti. Didėjantis nepasitenkinimas kyla iš nepagrįstų lūkesčių sukūrimo, chaotiškų sprendimų. Praėjusią savaitę piliečiai apskritai sutriko ir ėmė nebesuvokti, kokia kryptimi nuo šiol bus grindžiami tolimesni pandemijos valdymo instrumentai.

Nuo antrosios koronaviruso bangos iš naujojo ministrų kabineto visuomenė girdėjo aiškią deklaraciją, kad kol šalyje nebus pasiektas tam tikras sergamumo rodiklis (200-500 atvejų 100 tūkst. gyventojų), apie jokius atlaisvinimus kalbėti neketinama. Vėliau šis rodiklis buvo siejamas su scenarijais A, B, C, D. Panašu, kad ir jų dabar apskritai atsisakoma, o situacijos valdymas tapo priklausomas nebe nuo naujų atvejų, tačiau laisvų lovų ligoninėse skaičiaus.

Aš tą pablogėjimą labiau vertinu per tą dinamiką, kurią mes matome ligoninėse. Suprantu tokį nepasitenkinimą. Vis dėlto supraskime, kad mes nesame tokioje apibrėžtoje dinamikoje, kad štai – situacija gerėja, bet kažkas kažkodėl nepriima tokių sprendimų, kurie buvo pažadėti“, – antradienį teigė premjerė I. Šimonytė.

Negana to, nuo įvairių siūlymų ir prašymų švelninti karantiną pavargusi ir tikėjimą praradusi visuomenė, dideliam netikėtumui, ketvirtadienį sulaukė valdžios malonės – etapais atlaisvinami prekybos, kultūros, pramogų, viešojo maitinimo sektoriai. Tokį žingsnį Vyriausybei patariantys ekspertai vertina kaip itin drąsų ir neslepia, jog jis per pastarąsias savaites gali ypatingai pabloginti epidemiologinius rodiklius. Šią naujieną visuomenei valdžia pateikė kaip „saldainį“, neargumentuodama ir nepripažindama, jog iki šiol pandemiją bando suvaldyti tik eksperimentuodama. Pasak politologės, G. Burbulytės – Tsiskarishvili, valdžios komunikacija yra chaotiška ir politiškai nesąžininga piliečių, rinkėjų atžvilgiu.

Sąžininga būtų buvę gyventojų atveju, aiškiai pasakyti ir pripažinti, kad mes ėmėmės tokios priemonės ir ji davė arba nedavė pasiekti tam tikrą rezultatą. Mes visi suprantame, kad beveik visus valdžios žingsnius galime laikyti eksperimentais, nes neturime patirties daug valdant pandemijas. Būtų buvę gražu, kad būtų pripažįstama ir aiškiai pasakoma, jog mes eksperimentuojame, bandome, žiūrėsime, kas išeis. Visuomenė negauna atsakymų, neberanda prasmės ir logikos sprendimuose“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Vakar šalies Prezidentas taip pat kritikavo Vyriausybės komunkaciją su visuomene, nes pastaroji, anot valstybės vadovo, dabar nuolat sukuria visuomenei lūkesčius anonsuodama sprendimus, o vėliau, nepriėmus jų, didėja žmonių nusivylimas ir nepasitikėjimas. Tą rodo ir naujausi atlikti tyrimai-politinių jėgų reitingai, taip pat mokslininkų atliktos apklausos.

Vertinant valdžios pastangas suvaldyti pandemiją 43,9 proc. iš esmės nesutiko, kad Vyriausybės priimtas ir vykdomas kovos su pandemija planas yra efektyvus“, – rašoma demokratijos tyrimų centro mokslininkų pateiktose išvadose.

Kada žmonės mato tiek daug nelogiškų sprendimų, tada labai daugeliui, kurie iki šiol bandė atsakingai laikytis visų ribojimų, net ir tie pradeda galvoti, kad tegul nebelieka jokių ribojimų, paleiskime viską tekėti įprasta vaga, nes niekur nebematoma logikos“, – teigė politologė.

Kitaip tariant, valdžia „prisieksperimentavo“ žmonių emocinės sveikatos ir valstybės finansinės gerovės sąskaita. Kuomet didžioji dalis visuomenės neslepia pykčio dėl netektų darbų, pajamų, nuolat yra raginami pakentėti ir testuotis, o centrinėje valdžioje mato, kad parlamentarai, atvykdami į posėdžius, tokio reikalavimo nepaiso. Be to, karantino atlaisvinimai daromi tuose sektoriuose, kurie į valstybės biudžetą sugeneruoja daugiausiai pajamų. Tokie dvigubi, išrintkiesiems ir piliečiams taikomi standartai tik dar labiau padidina nepasitkėjimą.

Nenuoseklūs, neproporcingi sprendimai

Vakar Vyriausybės priimti sprendimai dėl atlaisvinimo supriešino tam tikrus verslo sektorius – lauko kavinėms ribojamas klientų prie staliukų skaičius ir darbo laikas, prekybos centrams leidžiama dirbti, tačiau turgavietėms kol kas dar ne, neva jos neturi įrodžiusios galimybių valdyti srautus ir užtikrinti saugumo reikalavimus. Argumentų verslas taip ir nesulaukia, kodėl priimami tokie sprendimai, kodėl lauko kavinėse iki 21 valandos saugu, vėliau jau nebe, kodėl darbo dienomis prekybos centruose atskirų įėjimų neturinčios parduotuvės saugios, o savaitgaliais – nebe ir pan.

Arba gelbėji visą laivą ir nežiūri į atskirus, pavienius asmenis, arba visgi reikėtų šiek tiek nusileisti ir pasižiūrėti. Skurdo rizika ir iki pandemijos buvo didžiulė, socialinė atskirtis tik didėja. Leidžiama dirbti pramonei ir prekybai, nes daugiausiai pajamų gauna iš jų mokesčių, o tie, kurie realiai tik sau užsidirba, pavieniai asmenys, yra paliekami skęsti. Matau sprendimuose didelį atotrūkį“, – teigė politologė.

Dar iki rinkimų eskaluotas 130 punktų pandemijos valdymo planas iki šiol nepristatytas nei politikams, nei visuomenei. Opozicija ir dalis gyventojų svarsto, kad gal pastarojo valdantieji niekada ir neturėjo.

Gal jisai (planas) ir buvo, bet nebuvo įsigilinta į realią situaciją. Pradėjus dirbti atsivėrė naujas vaizdas. Tai nėra tik Vyriausybės atsakomybė, tai yra ir viso biurokratinio aparato, atsakingų administracinių institucijų, kurios parodė, kad iš esmės nėra pasiruošusi dirbti, kad ir e-sveikata. Turime ją, bet ji iš esmės nepajėgi, neparuošta tinkamai. Tai jeigu ir buvo planas, jis atsimušė į sieną“, – G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Matydami chaosą, sprendimų nenuoseklumą, į centrinės valdžios nurodymus ranka numoja ne tik visuomenė, bet ir savivaldybių vadovai. Vieni imasi iniciatyvos ir patys perdėlioja vakcinacijos prioritetinių grupių sąrašus, kiti intensyviai savomis priemonėmis ir algoritmais ruošiasi masinės vakcinacijos laikotarpiui. Pasitikėjimą Vyriausybė praranda ir šiame sektoriuje.

Kada yra prasta komunikacija, kada labai chaotiškai priimami sprendimai, ištransliuojamas vienas sprendimas, o vėliau priimamas kitas, visų pirma nepasitikėti pradeda visuomenė. Po gyventojų ateina eilė kitoms valdžios institucijoms – savivaldybių Taryboms ir merams. Jų elgesys dabar yra akivaizdi nepasitikėjimo valdžia išdava“, – teigė politologė, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė.

Nesutarimai valdančioje daugumoje

Nenuosekli komunikacija stebima ne tik bendraujant su visuomene, tačiau ir minsitrų kabineto tarpe. Premjerė žiniasklaidos atstovams nepristatė planuojamo atlaisvinimų plano idant nesukurtų bereikalingų iliuzijų, o vos po kelių valandų tai drąsiai padaro Ekonomikos ir inovacijų ministrė. Arba pastaroji verslo sektoriams pažada atlaisvinimą, o Vyriausybė tam nepritaria. Nors valdančioji dauguma nepripažįsta, kad jų politinių jėgų santykiuose atsiranda vis daugiau įtampos, politologė teigia, kad pastaroji yra ir tai visiškai normalu, net nepaisant esančios sudėtingos pandemijos situacijos šalyje.

Net jeigu ir ne karantinas, tikrai būtų natūralus procesas, praėjus keliems mėnesiams po Vyriausybės sudarymo, kad prasidėtų trintis. Medaus mėnuo baigėsi. Dabar natūralu, kad prasideda trintis, diskusijos dėl priimamų sprendimų arba bandymas vienai ar kitai politinei jėgai valdančioje daugumoje „prastumti“ savo užsibrėžtus tikslus, rinkėjams duotus pažadus. Tik dabartinėje situacijoje būtų geriau, kad susiimtų ir tai darytų bei savo santykius demonstruotų kur kas subtiliau. Nes dabar viskas tik aštrina visuomenės nuotaikas ir emocines būkles“, – G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Auganti įtampa pastebima ne tik valdančioje daugumoje, tačiau ir opozicijoje. Su garsiais tikslais ir skambiais siekiais susiformavusi šešėlinė Vyriausybė kol kas nėra tokia aktyvi ir konstruktyvi. Matoma trintis ir auganti įtampa tarp buvusio LR premjero S. Skvernelio ir šešėlinio premjero R. Karbauskio.

Opozicija gali šaukti, bet jų nesiklauso, nes atsidūrė lygiai tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo praėjusios kadencijos opozicijos nariai. Nelabai jiems liko kuo užsiimti, kai turi tokį blokavimą iš valdančiosios daugumos. Kita vertus, tai priklauso nuo kompetencijų. Neturėdami priėjimo prie valdžios, būdami užblokuoti, kiek jie sugeba perdirbti informaciją ir valdantiesiems pasiūlyti konstruktyvų pasiūlymą. Panašu, kad opozicija yra pastrigusi“, – teigė politologė.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių