Miestas toliau ieško būdų apsaugoti Girulių mišką

Reklama baigsis po sek.

Šiandien vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo svarstoma, kokiomis įmanomomis priemonėmis būtų galima apsaugoti Girulių mišką ir išreikšti miesto nepritarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui „Dėl Transeuropinio IX B transporto koridoriaus dalies – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios”. Jau žinoma, kad tiek klaipėdiečių bendruomenės, tiek LR Seimo nariai prašė iš šio projekto apskritai išbraukti Girulių miško alternatyvą, tačiau ministrų kabinetas į tai neatkreipė dėmesio ir jokių korekcijų neatliko.

Dėl galimų priemonių, padedančių apsaugoti Girulių mišką nuo pjūklų, komiteto posėdžio dalyvių tarpe kilo nemenkos diskusijos, užsitęsusios ties šiuo klausimu ilgiau nei pusantros valandos. Panašu, kad alternatyvų, kur būtų galima toliau nuo miesto centro iškelti geležinkelio mazgą, yra daugiau nei pateikė Susisiekimo ministerija nutarimo projekte.

Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas neslėpė, kad Girulių miško klausimas ir jį sprendžiantys kai kurie politikai supriešino visuomenę, administracijos direktorių pateikė kaip savo raštais pritariantį miško kirtimui ir panašiai, tad dėl informacijos susisteminimo, jis pats, kaip uosto įmonių asociacijos prezidentas, kreipėsi į Lietuvos geležinkelius dėl konstruktyvios diskusijos. Jos metu buvo raginama ieškoti kitų, iki šiol net nesvarstytinų alternatyvų.

“Aš, kaip uosto įmonių asociacijos prezidentas, pasakau, – to geležinkelio mazgo mums nereikia ir mes visada buvom prieš jį. Mes su geležinkeliais diskutavom ir siūlėm jiems svarstyti dar bent 5-7 alternatyvas galimas, kur realu iškelti tą infrastruktūrą. Jeigu šiandien pažiūrėtume į krovinių struktūrą, Klaipėdos uoste iš viso yra 46 milijonai krovinių, iš šio kiekio – 32 milijonai yra atvežami geležinkeliais, (12 mln. Klasco ir Klaipėdos naftos įmonių kraunama šiaurinėje teritorijoje, ir apie 20 milijonų kraunama per Draugystės stotį (čia įeina keleiviai, RORO terminalas, dujos, kurios niekaip nekraunamos ir panašiai). <…> Mūsų galva, pagrindine stotimi turėtų tapti Draugystės stotis, nes tokiu atveju ten atvažiuotų tie 32 milijonai, o ne į Klaipėdą, ir iš ten tik 12 milijonų važiuotų per visą miestą, o 20 milijonų liktų toje stotyje. Galimi ir kiti variantai – 12 milijonų krovinių pietinei daliai užtektų ir esamų pajėgumų, o 20 mln. krovinių ten būtų, Draugystės stoty. Traukiniai formuojami Radviliškyje, tuščia stovi Kretingos stotis, ji nutolusi apie 20 km nuo uosto, pasaulinė praktika rodo, kad i 50 km būna nutolusios stotys ir nesukelia jokių nepatogumų. Siūlom Lietuvos geležinkeliams panagrinėti alternatyvą Kretingos geležinkelio stotyje, taip pat kitas variantas – naujas transporto koridorius 20 milijonų krovinių. Mes turime kelią iš Radviliškio į Pagėgius (178 km per Kretingos kelią, ir 211 km per Pagėgius, tai praktiškai atstumas yra tas pats). Renovuotų šitą kelią, ir turėtų dar dvikelį geležinkelio žiedą. Yra dar variantas – juk nuo Plungės taip pat kažkada buvo keliuotė padaryta. Aš matau Lietuvos geležinkelių vadovybės geranoriškumą, bus nagrinėjamos kelios alternatyvos, tikiuosi pasieksim tą tikslą, kad stotis būtų iškelta ir plius, reikia siekti, kad į pietinę miesto dalį iš viso nevažiuotų kroviniai,”, – teigė Tarybos narys V. Dambrauskas.

Rytoj ryte uosto įmonių asociacija dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios susitiks pakartotinei diskusijai su Lietuvos geležinkelais ir viliasi, kad pavyks pasiekti teigiamų rezultatų miesto ir bendruomenės naudai.

Komitete taip pat svarstyta pateikti savivaldybės administracijai protokolinį pavedimą kreiptis į šio projekto organizatorių, Susisiekimo ministeriją, ir prašyti, kad būtų pakoreguotas projektas, panaikintas Vyriausybės priimtas nutarimas šiuo klausimu.

“Vykime į Vyriausybę, į ministeriją, neapgaudinėkim patys savęs, kreipkimės, koreguokime tą planą, siūlykime variantus. Bet panaikinti Vyriausybės nutarimą? Aš noriu paklausti tada – ar mes neviršijame savo kaip Tarybos narių įgaliojimų?, – klausimo svarstymo tikslingumu ir konstruktyvumu suabejojo Tarybos narė A. Velykienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas patikino, kad Taryba neturi jokių galių ir kompetencijų pakeisti ar panaikinti Vyriausybės nutarimo, juolab, dėl valstybinės reikšmės projekto, tačiau yra galimybė pasinaudoti iniciatyvos teise.

“Mes galime kalbėti tik apie valios išraišką, turim iniciatyvos teisę ir ja reikia naudotis. Tačiau juridika reikia naudotis racionaliai ir atsakingai – sudėlioti atitinkamai Vyriausybės nutarimo projektą arba pakeitimą tokį, koks mus tenkintų, taip, kaip mes jį matome, o Taryba jau teiktų jį Vyriausybei. Savivaldybių Tarybos turi teisę teikti tiek įstatymų projektus, tiek vyriausybės nutarimų projektus. Šitas kelias konstruktyvus ir įmanomas, jeigu administracijai bus suformuotas toks pavedimas, šiuo keliu tikrai galime eiti. Taip pat, kartu prie šio sprendimo dar galime pridėti ir Vidmanto Dambrausko siūlytas pozicijas, alternatyvas, rytoj po pasitarimo galbūt bus dar aiškesnė vizija, kur galima perkelti tą geležinkelio mazgą. Gal jis padėtų ir parengti tokį nutarimą, nes jis bendrauja, diskutuoja su Lietuvos geležinkeliais”, – teigė savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas A. Kačalinas.

Į diskusiją įsitraukė ir savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė. Jos manymu, rengiant tokį Vyriausybės nutarimo projektą, arba išreiškiant politinę valią, būtina ne siaurinti galimų alternatyvų teritoriją, tačiau ją plėsti. “Jeigu mes apsiribosime tik teritorijos siaurinimu, bus blogai, reikia įsivertinti visą esamą infrastruktūrą, tą patį Girulių aplinkelio specialųjį planą, kuris jau seniai yra parengtas. Tarybos sprendimas turėtų aprėpti kuo didesnę teritoriją, kad būtų apsvarstyta kuo daugiau alternatyvų. Nurodyti reikia tiksliai, kas toje teritorijoje turi būti nagrinėjama. Tarybos sprendimas, kuris aiškiai numatytų Pauosčio teritorijoje neplanuoti jokios veiklos, plėtros, mums, savivaldybei, būtų akstinas tada ir sąlygas aiškias Vyriausybei surašyti ateityje”, teigė specialistė.

Alternatyvas, galimus Vyriausybės nutarimo projektinius pasiūlymus savivaldybės administracija ketina rengti artimiausiu metu, kad nebūtų praleista nei viena proga apsaugoti Girulių mišką nuo kirtimo. Parengtus dokumentus dar turės svarstyti ir jiems pritarti savivaldybės Taryba.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių