Mokyklos jau nebeturi lėšų priemonių įsigijimui

Reklama baigsis po sek.

Lygiai prieš vieną mėnesį mokiniams duris atvėrusios švietimo įstaigos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Visų būtinų asmens sveikatos apsaugos priemonių laikymasis ir kasdieninė kova su koronaviruso pandemija sekina mokyklų biudžetus: ūkio išlaidoms skirtas rezervas iki naujųjų metų – jau išnaudotas. 

Lėšų rezervas ūkio išlaidoms jau išeikvotas

Lėšos ūkio išlaidoms, kurių įprastu ugdymo režimu turėtų įstaigoms pakakti iki naujųjų metų jau yra išnaudotos. Už jas mokyklos įsigijo būtinų asmens sveikatos apsaugos priemonių – dezinfekcinių rankoms ir paviršiams valyti skysčių, vienkartinių pirštinių ir kitų būtinų pandemijos laikotarpiu prekių. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolita Andrijauskienė, kartu su kolegomis esamą situaciją jau išdėstė ir uostamiesčio merui bei savivaldybės administracijai. Kol kas reakcijos į pagalbos šauksmą nesulaukta, tačiau tikimasi, kad likimo valiai ugdymo įstaigos nebus paliktos.

“Buvo suorganizuotas skubus susitikimas, išsakytos problemos. Mokyklos išnaudojo jau visas finansines galimybes, šiuo metu gyvename iš atsargų. Tiesiog nebėra lėšų, už kurias galėtumėme pirkti kaukes, dezinfekcinius skysčius, tam tikrai darbuotojų grupei reikalingas pirštines ir panašiai. Tiesiog tų priemonių nebėra, dauguma mokyklų jų turi savaitei ar dviems. O kai kurios mokyklos yra išnaudojusios visas lėšas, kurios buvo skirtos iki gruodžio 31 dienos”, – teigė J. Andrijauskienė.

Mokyklų vadovų buvo paprašyta pateikti skaičius, kiek reikėtų priemonių. Vienam mėnesiui vienai ugdymo įstaigai, priklausant nuo jos dydžio ir ugdytinių kiekio, vien rankoms skirto dezinfekcinio skysčio reikia apie 50-70 litrų, paviršių dezinfekcijai skirtų priemonių reikia atitinkamai nuo patalpų dydžio tiek pat. Kalbant apie kaukes, skaičiai siekia tūkstančius – vienai dienai mokyklai reikia apie 100 kaukių (neskaičiuojant būtinojo jų keitimo kas kelias valandas, kaip reikalaujama įsakymuose ir rekomendacijose). Vertinant visų uostamiesčio mokyklų poreikį, susidaro iš tiesų didelė finansinė suma. Kol kas tokie skaičiai yra pateikti uostamiesčio vadovams ir laukiama jų verdikto.

Klaipėdos miesto savivaldybė dar prieš prasidedant naujiesiems mokslo metams mokykloms išdalino 1000 apsauginių skydelių ir vienkartinių kaukių. Pasak J. Andrijauskienės, pedagogai ugdmyo procese naudoja tik pastarąsias, nes su skydeliais dirbti, dėstyti pamokas yra itin nepatogu – blokuojamas kalbėjimo garsas, tokiu būdu klasė negirdi informacijos. Vienkartinių ir taip būtinų veidą dengiančių kaukių ugdymo įstaigos įsigyti negali dėl lėšų trūkumo, todėl prašo, kad pedagogai jomis pasirūpintų patys.

Mokyklos nesulaukia ir ministerijos žadėtų lėšų ugdymo skaitmeninimui

Prasidėjus 2020-2021 m. mokslo metams, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija žadėjo kiekvienam mokiniui papildomai skirti po 40 eurų krepšelį ugdymo skaitmeninimui. Atsižvelgiant į pandemijos situaciją, kuomet kai kurios ugdymo įstaigos taiko mišrų metodą (akivaizdinį klasėje ir nuotlinį – iš namų), lėšos turėtų būti naudojamos kompiuterinės įrangos įsigijimui, ugdymo turinio atnaujinimui elektroninėse platformose. Aiškėja, kad garsiai eskaluota 40 eurų suma vienam mokiniui ugdymo įstaigų iš karto nepasieks, o bus išdalinta etapais. Iki naujųjų metų, sausio 1 dienos, mokykloms turėtų būti pervesta po 10 eurų už kiekvieną ugdytinį. Tačiau ir šios žadėtos lėšos kol kas yra dar tik teorija, bet ne praktika.

“Mes turbūt esame pažadų šalis, pirmiausia pasakome, paskui galvojame, kaip tai padaryti. Tikime, kad ji bus visa išmokėta, tačiau mokyklos susiduria su iššūkiu. Apie jokio ilgalaikio turto įsigjimą mes kalbėti nebegalime. Suma yra išskaidoma, tai reiškia, kad kol kas mes galime galvoti tik apie tam tikrų papildomų priemonių įsigijimą – vaizdo kameros, garso įranga, papildoma turimų kompiuterių galia, programiniai patobulinimai ir panašiai, kas padeda mokytis, kas padeda tiek nuotoliniu būdu, tiek vėliau bus galima naudoti dirbant fiziškai. Dar pavasarį mokyklos pastebėjo, kad jų turimas IT turtas yra pasenęs, nepritaikytas darbui su nuotoliu. Vadinasi, galvojant apie dieną x, kai reikės dirbti iš namų, mes turime jau šiandien tam būti pasiruošę”, – dėstė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė J. Andrijauskienė.

Mokyklos turi susimokėti ir už elektronines paslaugas – e. dienyną, įvairias skaitmenines pamokas ar galimybę patobulinti ugdymo procesą. Kol iš ministerijos nėra gauta žadėtų lėšų, kai kurios ugdymo įstaigos susitarusios su paslaugų teikėjais vis tai gauti avansu – paslauga naudojasi dabar, o apmokėjimus atliks gavusios žadėtą finansavimą. Situacija nėra normali, tačiau stengiamasi prisitaikyti ir išgyventi visoms socialinėms grupėms bei įstaigoms sunkų laikotarpį.

Kompiuterinės įrangos atsargas šiek tiek papildė LR švietimo, mokslo ir sporto minsiterijos skirti nešiojamieji kompiuteriai. NOrs šalies mastu jų skaičius siekė kelis tūkstančius, tačiau individualiai mokyklos gavo tik apie 2-3 vienetus. Tai gelbėja situaciją, tačiau reikiamo poreikio netenkina. Negana to, už valstybės suteiktą turtą ugdymo įstaigoms dar reikia ir papildomai susimokėti.

“Reikia įdiegti programas, taip pat atsiranda privalomas turto apdraudimas, tai nėra visai dovana, už ją dar reikia ir susimokėti”, – J. Andrijauskienė.

Mokyklos dabar skaičiuoja, kokias priemones gali nusipirkti iš turimų lėšų, nes dar nėra gautos net tos po 10 eurų už mokinį sumos. Ieškoma išeičių iš esamos situacijos.

Plačiau apie iššūkius, su kuriais susiduria Klaipėdos miesto švietimo įstaigos praėjus vos vienam mėnesiui nuo mokslo metų pradžios, sužinoti galite šį vakarą 20 valandą per Balticum TV diskusijų laidoje “Kasdieniai rūpesčiai”, taip pat 20,10 val. Facebook paskyroje Balticum TV. 

 

 

 

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių