Nesutarimai dėl nuotolinio ugdymo: vieni jo reikalauja, kiti – priešinasi

Reklama baigsis po sek.

Dar vakar portalas balticumzinios.lt rašė apie Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos kreipimąsi į paskirtąją LR ministrę pirmininkę I. Šimonytę ir raginimą, kad visose šalies ugdymo įstaigose (darželiuose, mokyklose) būtų taikomas nuotolinis ugdymas. Argumentuota, jog pedagogai patiria įtampą, į darbą eina baimindamiesi užsikrėsti, be to, pasitaiko atvejų, kai ugdymo įstaigų administracija nepateikia realios situacijos apie sergamumą COVID-19 infekcija.

Tokiai švietimo profesinės sąjungos pozicijai pritaria ir LR Prezidento suburta Sveikatos ekspertų taryba, šiandien nuotoliniu būdu išsakiusi, kad šalyje metas taikyti kur kas griežtesnius karantino ribojimus – vienas iš jų – būtent ugdymo įstaigose įvedamas nuotolinis ugdymas.

Panašu, kad nuotoliniam ugdymui pritaria ne visi. Laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis A. Veryga akcentavo, kad visų pirma reikėtų išnaudoti mokinių žiemos atostogų ankstinimą.

Nebūtinai pereiti prie nuotolinio ugdymo, galima pauzę padaryti ir paankstinant atostogas, bet sulauksime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymo. Žinoma, neatmetama galimybė, kad gali būti pasirinktas ir pirmasis siūlymas – pereiti prie visuotinio nuotolinio ugdymo“, – teigė laikinasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Idėjai pereiti prie nuotolinio ugdymo visoms įstaigoms nepritaria ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Jų manymu, vakar (pirmadienį) nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos.  Prieš priimant sprendimą įstaigų vadovai privalo tai suderinti su švietimo įstaigoje veikiančia profesine sąjunga.

Valdžios institucijos kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie susirgimo atvejus koronavirusu Lietuvos švietimo įstaigose. Šie duomenys yra atnaujinami kiekvieną dieną, o juos privalomai teikia įstaigų vadovai. Vertinant pastarųjų kelių savaičių situaciją, nerimą keliančių pokyčių duomenys nerodo, todėl ir būtinybės imtis kraštutinių priemonių šiuo metu nėra.

Siūlymai įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje nėra pagrįsti jokiais oficialiais duomenimis. Pats esu mokytojas, bendrauju su kolegomis ir vieningai sutariame, kad kuo ilgiau tęsis nuotolinis mokymas, tuo skaudesnes pasekmes patirsime ateityje. Neigiami rezultatai mokymosi kokybei ir šalies ekonomikai labai gerai atsiskleis ateityje vertinant mokinių pasiekimus. Jeigu būtų įvestas toks karantinas kaip pavasarį, nukentės visi – mokiniai, mokytojai, tėvai ir valstybės ateitis“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Profesinės sąjungos vadovas dar kartą atkreipia dėmesį, kad daugumos švietimo įstaigų steigėjos yra savivaldybės, kurios, kartu su švietimo įstaigos vadovu, ir turi priimti sprendimus.

Švietimo įstaigų vadovai privalo užtikrinti darbuotojų saugumą ir suteikti reikiamas darbo priemones. Tai reglamentuoja šalies įstatymai“, – pažymi E. Milešinas.

Be to, E. Milešinas atkreipia dėmesį, kad įvedus nuotolinį mokymą finansiškai stipriai nukentės ir patys mokytojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai, kitas personalas. Įvedus nuotolinį mokymą, švietimo įstaigų vadovai turės pagrindą taupyti mokytojų sąskaita ir šį kartą apginti mokytojų interesus bei, kaip pavasarį, įrodyti kodėl mokytojams, neturintiems kontaktinio darbo su vaikais, atlyginimai neturi mažėti, bus sunku.

Mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse ir darželiuose, apklausos rodo, kad didžioji dalis nori dirbti įstaigose tiesiogiai su vaikais, o dalis, neprieštaraujanti ir nuotoliniam mokymui, mūsų duomenimis, yra gerokai mažesnė“, – teigia E. Milešinas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių