Nukentėjęs verslas: ar tikėtis valstybės paramos?

Reklama baigsis po sek.

Sugriežtinus karantino ribojimus, galimybės dirbti ir užsidirbti neteko ne vienas verslo subjektas. Uždraustos grožio procedūros, itin apribotos apgyvendinimo paslaugos, užsidaryti tenka ne maistu prekiaujančioms parduotuvėms ir t.t. Dauguma verslininkų teigia suprantantys ir palaikantys LR Vyriausybės priimtus skubius sprendimus, tačiau prisipažįsta, kad dėl išaiškinimų stokos ir itin trumpo laiko, skirto pasiruošimui, jaučiasi sumišę, o kai kurie- ir diskriminuojami.

Mes neprieštaraujam sugriežtinimams dėl karantino, situacija tikrai yra grėsminga. Tačiau visos sąlygos verslui turi būt nustatomos vienodos, nepriklausomai nuo verslo dydžio. <…> Dabar jie paliko tą patį galiojantį nutarimą, kad išimtinai suteikiama teisė prekybos centrams prekiauti pramoninėm prekėm ir maisto produktais, kai kitiems yra leidžiama tik maisto produktais.<…>Negi nemato vyriausybė ir ministerijos, kad tai yra diskriminuojanti nuostata?“,- piktinosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Moteris pridūrė, kad pasirinkti ribojimai, smulkiųjų verslininkų nuomone, gali paskatinti priešingą efektą, nei tikimasi: uždarius mažąsias pramoninių prekių parduotuves, bet palikus galimybę jas įsigyti tik prekybos centruose, ten patrauks daugybė žmonių, kurie anksčiau pasiskirstydavo po įvairias vietas. Tai padidintų riziką užsikrėsti virusu.

Yra du variantai: galima atitverti pramonines prekes „stop“ juostom, kad nevaikščiotų ten žmonės, ateitų tik tie, kurie tik maisto produktus pirktų, arba nemušti pramoninių prekių į kasą. Taip, kaip alkoholinius gėrimus perkant- jei nori nusipirkt nelaiku, tiesiog nemuša į kasą“,-siūlė Z. Sorokienė.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė teigė iki šiol nežinanti, ar bus keičiami valstybinės paramos dydžiai nukentėjusiems dėl karantino verslams, mat sumoms išlikus tokioms, kurios buvo pavasarį, dauguma tiesiog bankrutuos.

Vadovaujantis „Sodros“ atstovo pateikta informacija, šiuo metu galioja tvarka, kuomet karantino paveiktos įmonės gali nemokėti įmokų, o vėliau jas atidėti supaprastintomis sąlygomis- be palūkanų.

Įmonės, kurios patiria sunkumų dėl veiklos apribojimų per karantiną, gali „Sodrai“ pateikti prašymą netaikyti sankcijų. Nepateikus prašymo „Sodra“ socialinio draudimo įmokas administruoja įprasta tvarka.

Mokestinė pagalba supaprastintomis sąlygomis teikiama toms įmonėms, kurių veikla yra ar bus apribota Vyriausybės sprendimu ir kurios yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 paveiktų draudėjų sąrašus.

Įmonės, kurių veikla apribota, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų, gali nemokėti įmokų, o baigiantis karantinui pateikti prašymą „Sodrai“ dėl susikaupusių įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka.

Įmokas atidedant supaprastinta tvarka neskaičiuojamos palūkanos bei nereikia pagrįsti mokumo. Įmonės gali įmokas atidėti (susikaupusių įsipareigojimų nemokėti) iki metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus.

Sodra“ taip pat pasirūpino, kad paramos sulauktų ir tie verslai, kurie jau išnaudojo nereikšmingą (de minimis) valstybės pagalbą.

Įmokos, perkopiančios Europos ekonominės bendrijos (EEB) nustatytą nereikšmingos pagalbos (de minimis) ribą, tai pat gali būti atidėtos be palūkanų. Tačiau įmonės turės pateikti mokumo atkūrimo planą, o nereikšmingą (de minimis) valstybės pagalbą viršijančias atidėtas įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 metų pabaigos“,- rašoma „Sodros“ pranešime.

Vakar Vyriausybė patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą skirti 150 mln. eurų subsidijoms nuo antrosios COVID-19 bangos nukentėjusiam verslui. Subsidijos bus skiriamos tiems verslams, kurių bendra apyvarta nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. krito 30 proc. ir daugiau, palyginti su atitinkamu 2019 m. ir 2020 m. laikotarpiu.

Siekiame maksimaliai atsižvelgti į susidariusią sudėtingą situaciją ir kad parama verslą pasiektų kuo greičiau. Svarbiausia žinia verslui yra ta, kad subsidijas galės gauti tos įmonės, kurių apyvarta bus skaičiuojama nuo šių metų spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 dienos. Iki šiol buvo numatyta, kad subsidijos gali būti skiriamos tiems verslo subjektams, kurių apyvarta krito nuo šių m. kovo 1 dienos iki spalio pabaigos ir tai neapėmė antrosios COVID–19 bangos laikotarpio“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tai yra pirmas pagalbos nukentėjusiam verslui etapas. Šiame etape numatyta skirta 150 mln. eurų subsidijoms, 30 mln. eurų paskoloms. Numatyta skirti 33,1 mln. eurų paramos verslui ir 16,9 mln. eurų įsipareigojimams pagal jau pasirašytas sutartis vykdyti. Šios priemonės skirtos įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks karantino sąlygos.

Šioms priemonėms dar bus prašoma Europos Komisijos (EK) pritarimo, dėl to A. Armonaitė pirmadienį tiesiogiai telefonu kalbėjo su EK vicepirmininke Margrethe Vestager, o vakar paramos projektas buvo išsiųstas derinti su EK. Siekiama, kad pirmasis pagalbos paketas 150 mln. eurų verslą pasiektų 2021 m. sausį ir todėl paramos verslui priemonių paketą suderinti su EK tikimasi iki metų pabaigos.

Artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbs daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.

Antrame pagalbos verslui etape daugiausia dėmesio bus skiriama labiau nukentėjusiems verslams ir tiems sektoriams, kurių veikla buvo sustabdyta. Planuojama, kad sausio pradžioje antrojo etapo pasiūlymai bus pristatyti ir aptarti su socialiniais partneriais.

 

Straipsnyje naudojama LRV pateikta informacija.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių