Pateikta naujosios Vyriausybės programa

Reklama baigsis po sek.

Vakar LR Prezidentas pasirašė dekretą dėl Vyriausybės sudėties, patvirtindamas naujosios valdžios ministrų kabinetą, o paskirtoji premjerė I. Šimonytė pateikė parengtą programos projektą. 127 puslapiai, 12 skyrių/misijų, apimančių visas valstybei ir jos gyventojams savarbias sritis: švietimas, ugdymas, kultūra, socialinė apsauga, ekonomika, ekologija ir pan.

Naujoji Vyriausybė įsipareigoja pasiekti esminį ekonominį proveržį, skatins augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plės skaitmenizaciją, įgyvendins valstybinę atvirų duomenų politiką, sukurs draugišką aplinką, palankią naujoms darbo vietoms steigti ir verslui plėtoti.

Naujoji Vyriausybė įsipareigoja ateinančius ketverius metus visuomenei atverti duomenis ir užtikrinti, kad pastarieji gyventojams bei įmonėms būtų teikiami tvarkingi ir savalaikiai. Tai leistų gyventojams, įmonėms bei mokslininkams greitai ir efektyviai reaguoti į iššūkius šalyje ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus.

Tarp Vyriausybės veiklos principų nurodoma ir atskaitomybė, diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai, planuojama pamažu formuoti nepertrūkstamą nuolatinės teisėkūros / diskusijos procesą. Naujoji Vyriausybė pasirengusi užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, visuomenės grupių interesų derinimą (bus siekiama, kad žmonės jaustųsi lygiaverčiais ir turinčiais vienodas galimybes). Kartu įsipareigojama imtis ilgalaikių politikos priemonių, stiprinančių ir gerinančių šalies reputaciją. Žadama, jog Vyriausybė sieks atviros komunikacijos, didins visuomenės pasitikėjimą valdžia, atvirai ir skaidriai informuos visuomenę apie priimamus sprendimus.

Švietimo sistemos esminė reforma

Programos projekte nurodomas siekis sukurti tokias ugdymo sąlygas,  kad  kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ valstybės tikslu:

Ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas ir visiems prieinamas;

Visi vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės bei ekonominės padėties, turėtų vienodas starto pozicijas ir kokybiško ugdymo galimybes;

Mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens;

Švietimo sistema suteiktų šiuolaikinei ekonomikai ir visuomenės raidai reikalingus įgūdžius;

Sporto sistema didintų fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą.

Ketinama panaikinti finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susieti su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms. Skatinti mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, infrastruktūros pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose, palaikysime kitas iniciatyvas kurti naujus darželius netradicinėse erdvėse.

Turinio požiūriu planuojama susieti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Suteikti pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių.

Vyriausybė sieks mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp mokyklų, ypač tarp miestų ir rajonų.

Bus steigiamos naujos kartos mokyklos – „Tūkstantmečio“ gimnazijos. Kiekvienoje mokykloje žadamas įtraukusis ugdymas.

Švietimo darbuotojams, pedagogams žadama užtikrinti stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Peržiūrėti mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus. Svarbiausias kriterijus, lemiantis finansinį atlygį, bus tiesioginis darbas su vaikais.

Užsibrėžta išgryninti universiteto ir kolegijų misijas, kokybės reikalavimus, aiškiai diferencijuojant aukštojo mokslo lygius ir įgyjamas kompetencijas.

Kolegijos taps regionų katalizatoriais ir pokyčių varikliais.

Profesinės mokyklos ir jų turtas bus valdomas racionaliai.

Siekiai kultūros sektoriuje

Naujosios Vyriausybės prioritetas – kultūros ir švietimo ryšys. Kultūros pasas, pavienės savivaldybių ar atskirų kultūros įstaigų iniciatyvos kol kas neužtiktina tvaresnio ir solidaus kultūros integravimo į švietimo sistemą. Pandemijos akivaizdoje atsiranda būtinybė stiprinti socialinę kultūrą ir meną, visavertiškai įgalinti kūrėjus. Kultūra – puikus visuomenės socialinių problemų sprendimo įrankis. Ji privalo tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi.

Valdžia nekuria kultūros, tačiau užtikrina orias sąlygas ją kurti ir tobulėti, todėl bus siekiama, kad:

Būtų užtikrinama kultūros įvairovės ir kokybiškų kultūrinių paslaugų pasiūla visos šalies gyventojams mažinant socialinę ir regioninę atskirtį;

Šalies nevyriausybinis kultūros sektorius taptų pilnaverčiu kultūros politikos įgyvendinimo dalyviu;

Ilgalaikės kultūros strategijos įgyvendinimas būtų užtikrintas prognozuojamu nacionalinių ir regioninių programų, institucijų bei organizacijų finansavimu;

Padidėtų skaitmeninio kultūros turinio ir paslaugų įvairovė, kokybė ir prieinamumas;

Kultūros ir kūrybinės industrijos būtų įgalintos geriau atskleisti savo ekonominį ir kūrybinį potencialą;

Didėtų kultūros konkurencingumas šalies ir tarptautiniu mastu;

Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir valdymo priemonės būtų efektyvios;

Visuomenė būtų atspari informacinėms grėsmėms, turėdama visas galimybės naudotis valstybės teikiamais informaciniais ištekliais.

Mokestiniai sprendimai, įtraukiantys piliečius ir verslą į kultūros mecenatystę. Analizuosime galimybes šalies gyventojams, skiriant savo mokesčio dalį nuo GPM, prisidėti prie kultūros ir medijų rėmimo fondų finansuojamų projektų.

Socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas

Per ateinančius ketverius metus naujoji valdanžioji koalicija bei Vyriausybė sieks, kad:

Lietuvoje neliktų nematomų žmonių ir jų rūpesčių, o reikiamos pagalbos sulauktų kiekvienas;

Augtų senatvės socialinio draudimo ir socialinės šalpos pensijos;

Taiklios ir individualizuotos socialinės paslaugos bei adekvati išmokų sistema skatintų grįžti, arba integruotis į darbo rinką;

Vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų užtikrintos reikiamos galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus;

Vaikai būtų saugūs visose savo gyvenimo aplinkose;

Moterų ir vyrų lygių galimybių horizontalus principas vyrautų visose viešosios politikos srityse;

Negalią turintys žmonės turėtų geresnes galimybes integruotis į atvirą darbo rinką ir gauti jiems reikiamas socialines paslaugas;

Mūsų visuomenės nariai būtų jautrūs vienas kito rūpesčiams ir labiau pasitikėtų vieni kitais.

SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

·   Vienišų pensinio amžiaus asmenų papildoma pensija sudarys ne mažiau kaip 11 proc. nuo vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį (rezultato rodiklis).

·   Bendras skurdo rizikos lygis sumažės iki 17 proc. (šiuo metu – 20,6 proc.).

·   Gyventojų užimtumo lygis (15–64 m.) pasieks 72,5 proc.(šiuo metu – 70,7 proc.). 

·  Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis iš visų neįgaliųjų sudarys 37 proc. (šiuo metu – 29 proc.).

Pagrindinės iniciatyvos:

Paslaugų prieinamumas pagal individualius poreikius;

Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas;

Socialinių paslaugų kokybės standartas.

Didinamos globos ir slaugos priežiūros paslaugos namuose;

Socialines paslaugas planuojama finansuoti tiesioginio finansavimo principu;

Kompleksinis socialinių paslaugų paketas neįgaliesiems ir individualizuotas požiūris;

Pagalba šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teiks pirmenybę paslaugoms, užtikrinančioms neįgaliųjų įgalinimą.

Vietoj našlių pensijų ketina įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas, kurių dydis sudarys ne mažiau kaip 11 proc. nuo vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį. 

Atsisakyti socialiai nepateisinamų lengvatų ir skirtingo apmokestinimo už tas pačias veiklas, sumažinsime galimybes vengti mokėti socialinio draudimo įmokas. Pasitelkdami stebėsenos duomenis, atnaujinsime išmokų gavimo kriterijus, atsižvelgiant ir į realius žmogaus sugebėjimus savarankiškai gyventi.

Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas

Parengtame Vyriausybės programos projekte naujoji valdžia nurodo sieksianti, kad:

sveikatos apsaugos sistemos dėmesio centre atsirastų žmogus – pacientas, darbuotojas, o ne pastatai, investicijos ar brangios įrangos įsigijimai;

kokybiškos paslaugos būtų teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties;

kiekviena visuomenės grupė ir narys rūpintųsi asmens ir visuomenės sveikata, siekiant užkirsti kelią ligų atsiradimui;

sveikatos sistema būtų pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, mokėtų pasitikti ateities iššūkius;

sveikatos sistemos valdymo, finansavimo ir priežiūros sistema būtų pagrindas, o ne kliuvinys ilgo, kokybiško ir oraus žmogaus gyvenimo užtikrinimui.

 SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

·    Vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė – 77 metai (šiuo metu – 76 metai);

·    Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – 8 metai (šiuo metu – 9,8 metų);

·    Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 60,5 metų (šiuo metu – 58,1 metų);

·     Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą dalis – 64 proc. (šiuo metu – 58 proc.);

 

Aukštos pridėtinės vertės ekonomika

Užsibrėžti ateinantiems ketveriems metams tikslai:

Lietuva taptų aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi.

Ekonominio inovatyvumo parametrais Lietuva gebėtų konkuruoti su šioje srityje lyderiaujančiomis Europos šalimis.

Lietuvos verslo klimatas skatintų verslumą ir tiesiogines užsienio investicijas.

Išvystyta darni, skaitmeninė ir į ateities ekonomikos poreikius orientuota susisiekimo sistema.

Stipri šalies energetikos infrastruktūra.

 SĖKMĖS RODIKLIAI

 2024:

·  Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ Lietuva pakils iš 40 į 35 vietą.

·  Lietuvos darbo našumas padidės bent iki 85 proc. ES vidurkio  (2017 m. – 75 proc. ES vidurkio).

·   Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos sudarys bent 7 proc. (2017 m.  – 3.6 proc.)

Žadama parengti vyresnio amžiaus asmenų darbo ir pilietinio aktyvumo, sveiko senėjimo, turizmo, verslumo, mokymosi priemones.

Skatindama gyventojus imtis verslo, Vyriausybė įdiegs „mikroverslo“ sąvoką – tai įmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir įmonių apyvarta nesiekia 2 mln. per metus. Taip pat svarstys mokestinių paskatų (tarp jų – moratoriumus baudoms, sumažintą pelno mokesčio tarifą) taikymą ir radikaliai mažinsime reguliacinę naštą.

Numatoma didinti lanksčių darbo formų prieinamumą, įskaitant lanksčias darbo formas valstybės įstaigose. Tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones, įskaitant konkrečias nelegalaus darbo prevencijos priemones, vertinti patikrinimų, kurių metu nustatyti nelegalaus darbo atvejai, skaičiaus santykį su visų atliktų patikrinimų nelegalaus darbo srityje skaičiumi, ugdyti visuomenės pilietiškumą mokant mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir vykdant skaidrią veiklą.

Lietuvos žaliasis kursas

Žaliasis kursas pasitarnaus šalies nacionaliniam saugumui, šalies energetinei ir žaliavinei nepriklausomybei, aukštai gyvenimo kokybei ir gamtos pusiausvyrai atkurti.

Siekiama, kad:

Lietuvos ekonomika palaipsniui taptų klimatui neutralia ir žiedine

Miestai ir miesteliai taptų kokybiško gyvenimo centrais

Buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žalia energija ir šiluma. 

Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos pavojų

Gyventojams pateikiamas maistas būtų vietinis, ekologiškas ir nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai.

Aplinkosauga taptų kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetas.

 SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

· Lietuvos miškingumas pasiekia 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.).

· Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasiekia 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų griežtai saugomos.

· Kartu su visuomene ir verslu susitarsime dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti.

·  Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.

Iki 2024 m. planuojama panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.

Saugomų teritorijų plotas augs iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomas. Daugiau apsaugotų ir efektyviai naudojamų miškų. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Iki 90 proc. padidinsime švarių vandens telkinių skaičių.

Užtikrinta gyvūnų gerovė ir apsauga.

Darni Lietuvos regionų plėtra

Darni regionų plėtra neįmanoma nesprendžiant viešųjų paslaugų, infrastruktūros ir kitose srityse egzistuojančių skirtumų, tad numatytas priemones derinsime su pokyčiais švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, infrastruktūros ir ekonominio aktyvumo srityse.

Siekiama, kad:

Atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantys žmonės turėtų tokias pačias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokytis, dirbti ir gyventi oriai.

Mažėtų ekonominė ir socialinė atskirtis tarp regionų.

Regionų savivaldybės būtų finansiškai savarankiškesnės ir laisvesnės skirstydamos biudžeto lėšas savo regionui stiprinti.

Kiekviena savivaldybė būtų motyvuota siekti savo regiono patrauklumo investuotojams ir gyventojams.

Regionuose daugėtų darbo vietų, kokybiškų viešųjų paslaugų.

Vietos bendruomenės aktyviau dalyvautų priimdamos sprendimus.

SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

· Bendradarbiaujant su regionų atstovais parengta Nacionalinę Regionų plėtros programa, kurios sudėtinė dalis – efektyvus ir specializuotas ekonomikos augimo planas kiekvienam regionui.

·  ES struktūrinių fondų lėšų dalis, perskirstoma per Regionų plėtros tarybas, sudarys 25 proc.

·  Patvirtinti aiškūs valstybės biudžeto lėšų paskirstymo savivaldybių investiciniams projektams kriterijai.

Pagrindinės iniciatyvos:

Regioninių plėtros tarybų stiprinimas. Kiekvienam regionui – individualus ekonomikos augimo planas. Vietos bendruomenių įgalinimas ir aktyvus dalyvavimas priimant sprendimus. Viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas regionuose.

Lankstesnės skolinimosi galimybės Savivaldybėms.

Atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema

Ši Vyriausybė, vadovaudamasi teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, atvirumo, efektyvumo principais, visų pirma sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema. Sieksime užtikrinti kokybišką teisėkūrą, įvertinti esamo ir numatomo teisinio reguliavimo reikalingumą, taip pat įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, kad būtų užtikrintas teisėkūros proceso viešumas ir skaidrumas. Aiški bausmių vykdymo įstaigų vizija leis orientuotis į nuteistųjų resocializaciją ir pakartotinio kalinimo problemą. Siekdami kokybiško teismų darbo, tęsime teisinio reguliavimo peržiūrą atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, plečiant ikiteisminį ginčų sprendimą ir skatinant mediaciją. Turime užtikrinti, kad teisingumo sistema atlieptų visuomenės poreikius ir demokratinės valstybės principus.

SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

· Išaugs šalies gyventojų pasitikėjimas teismais – bent 45 proc. piliečių pasitikės Lietuvos teismais (2019 m. pagal VRM atliktą tyrimą – pasitiki 35 proc.).

· Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso suderinimo ir bausmių vykdymo sistemos pokyčių laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičius sumažės iki 150 asmenų 100 tūkst. gyventojų (šiuo metu – 216 asmenų 100 tūkst. gyventojų).

· Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis sumažės iki 40 proc. (šiandien – 61 proc.). „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Lietuvos rezultatas pasieks 70 balų (šiandien – 60 balų).

·    Bus parengti ir Seimo priimti visi konstituciniai įstatymai.

Visuomenės porekius atitinkantis viešasis sektorius

Vienas svarbiausių viešojo sektoriaus srities prioritetų – kompleksinės viešojo valdymo reformos įgyvendinimas siekiant padidinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, o taip pat sustiprinti atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingus iššūkius. Bus siekiama, kad:

Viešojo valdymo institucijos taptų lanksčios, atskaitingos, orientuotos į žmogų ir rezultatus.

Viešosios ir administracinės paslaugos būtų kokybiškos ir lengvai prieinamos visiems.

Valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali ir laiku gebanti priimti ryžtingus sprendimus.

SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

· Modernizuotų e-paslaugų skaičius išaugs nuo 39,5 proc. iki 80 proc. Teikiančių e-paslaugas institucijų skaičius išaugs nuo 55,3 proc. iki 75 proc.

·  Duomenų atvėrimo brandos reitinge iš 24 vietos pakilsime į pirmąjį dešimtuką.

·  Institucionalizuotas vadovų korpuso centralizuotas valdymas.

·  Visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe sieks 35 proc. (šiuo metu – 28 proc.)

 Atsakinga finansų politika

Svarbu sutarti, kad ES ir kitos paramos lėšos turi būti naudojamos projektams, kurie pasieks konkretų rezultatą (sukurs infrastruktūrą, priemones, kompetencijas), tačiau negali būti naudojamos nuolatinėms funkcijoms išlaikyti. Tam privaloma užtikrinti nuolatinį ir tvarų pajamų iš mokesčių ir nemokestinių pajamų srautą. Tad požiūris į mokesčių politiką negali būti atsietas nuo požiūrio į viešųjų paslaugų apimtis.

Naujoji Vyriausybė sieks, kad:

Mokesčių sistema būtų prognozuojama ir suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o aptarti pokyčiai prisidėtų prie socialiai teisingesnio apmokestinimo, prioritetą teikiant mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams.

Valstybės biudžeto formavimas būtų aiškiai susietas su strateginiais valstybės tikslais.

Mokesčių administravimas taptų draugiškesnis klientui, o efektyvesnis duomenų panaudojimas užtikrintų aukštesnį aptarnavimo ir kontrolės lygį.

Smulkaus ir vidutinio verslo galimybės gauti finansavimą inovacijoms ir plėtrai taptų lygios ES vidurkiui.

SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

·  Biudžeto valdysenos brandos lygis pagal VK vertinimą – 3 (šiuo metu – 1).

·  MVĮ finansavimo galimybių augimas pagal ECB vertinimą – 4 proc. (dabar 12 proc. MVĮ didžiausia problema – galimybė gauti finansavimą, būtų 8 proc.).

Planas ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo. Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius.

Bus vertinamos galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Taip pat siekiama mažinti biudžetų priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių, tokių kaip PVM ir akcizai.

 Stipri ir saugi Lietuva

Lietuvos gynybos politikoje bus tęsiami pradėti darbai, siekiant didesnių kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir pajėgumų Lietuvai bei regionui, taip pat vykdant Lietuvos kariuomenės modernizaciją ir plėtrą. Šiems tikslams įgyvendinti reikės užtikrinti, kad parlamentinės partijos vykdytų susitarimą dėl gynybos politikos ir nuosekliai didintų gynybos finansavimą, kad iki 2030 metų jis siektų ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.

Reaguojant į šiuolaikinius valstybės saugumui kylančius iššūkius, būtina pereiti prie kokybiškai naujo požiūrio siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą – privalu įgyvendinti visuotinio saugumo principą, kuris remiasi ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės, jos piliečių aktyviu dalyvavimu ir pasirengimu tiek ginkluotai gynybai, tiek nekarinėms grėsmėms. Valstybės institucijų ir visuomenės įsitraukimu grįstas visuotinio saugumo modelis turi apjungti karinių ir civilinių valstybės institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės veiksmus didinant atsparumą, pasirengimą ir koordinuotą atsaką į Lietuvai kylančias grėsmes.

Kolektyvinio saugumo garantijos, moderni kariuomenė, valstybės ir visuomenės atsparumas ir visuotinis pasirengimas, taip pat efektyviai veikiančios viešojo saugumo institucijos – tai gerovės valstybės kūrimo pagrindas.

Siekiant toliau stiprinti energetinę nepriklausomybę, būtina spartinti mūsų elektros energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentiniais Europos tinklais ir nedelsiant pradėti palaipsnį desinchronizavimąsi nuo rusiškos IPS/UPS sistemos, kartu priimant reikalingus sprendimus dėl nacionalinės infrastruktūros plėtros.

Tęsti saugų Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymą, pasirengti ir pradėti įgyvendinti svarbiausią jo dalį – branduolinių reaktorių išmontavimą.

SĖKMĖS RODIKLIAI

2024:

· Įgyvendinta kibernetinio saugumo funkcijų konsolidacija, 5G ryšio infrastruktūra plėtojama dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.

·  Organizuotame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu- 19 000).

·  Ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jaučiasi saugūs, nemažėja pasitikėjimas valstybe.(šiuo metu 82 proc.).

·  Veikianti vieninga ir efektyvi krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema.

Vyriausybė įgaliojimus dirbti gaus po Seimo pritarimo programai

Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos ir Seimo komitetai, kurie turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą. Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 min.), taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 90 min.).

Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vėliau Vyriausybės nariai turi prisiekti Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu Vyriausybės programai būtų nepritarta arba ji būtų grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turėtų būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalėtų atsistatydinti.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių