Patvirtinta: KLASCO pažeidė taisykles- kas toliau?

Reklama baigsis po sek.

Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) pasidalino gauta informacija apie 2020 metais nustatytus AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO pažeidimus. Socialiniame tinkle paviešintoje žinutėje rašoma:

Gavome raštą iš Aplinkos apsaugos departamento, kuriame išvardinti tokie AB Klasco Klaipėdos jūrų krovinių kompanija aplinkosauginiai susikirtimai šiais metais: išplėtė veiklą ir pradėjo eksploatuoti naujus taršos šaltinius (tokius, kurių nėra leidime); pažeidė net kelis aplinkos apsaugos įstatymus; neįvykdė nustatyto poveikio aplinkos kokybei mažinimo plano; nepaisė Aplinkos apsaugos departamento įpareigojimų pašalinti pažeidimus; Teisme pralaimėjo savo pačių iškeltą bylą Aplinkos apsaugos agentūrai ir taip sužinojo, kad poveikio aplinkai vertinimas vis tik yra privalomas; paviršinėmis nuotekomis teršė Kuršių marias; gavo administracinę baudą už nusižengimus. Belieka retoriškai paklausti, kaip tame straipsnyje: “Ar pasuks mieste esančios uosto įmonės socialiai atsakingo verslo keliu?..” Kada nors?…“.

Labiausiai stebina, kad identifikavus visus AAD rašte išvardytus pažeidimus, įmonė, susimokėjusi labai simbolinę baudą ir toliau dirba nesilaikydama aplinkosaugos teisės aktų. Toliau teršiamos marios, geležies rūda ir toksišku chromu teršiamas Vitės kvartalo dirvožemis, gyventojų aplinka, vaikų ugdymo įstaigų teritorijos“,- raštą komentavo KIDE prezidentė Alina Andronova.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininko Alfredo Šepšto teigimu, rašte išvardintų pažeidimų dauguma siejama su įmonės vidiniais procesais, o įrodyti tiesioginę gyventojų įvardijamą problemą- padidėjusią oro taršą jų mikrorajone- įrodymų pritrūko.

Matavimai buvo ne tų išmetimų, kurie vyksta iš jų įrenginių, o tos įtakos, kurią tie išmetimai daro- tai, kas jaudina gyventojus labiausiai. Jie skundžiasi savo pojūčiais, skundžiasi aplinkos oro kokybe, o ne tuo, ką išmeta KLASCO. Tą, ką išmeta, jie pamato tik vizualiai, bet įvertinti negali. Jie įvertint gali tik aplinkos oro kokybę gyvenamojoj aplinkoj, kuri yra įtakojama tų išmetimų. Tai vertinant aplinkos oro kokybę, tų normatyvų, nustatytų pagal ES kriterijus, nebuvo fiksuota“,- kalbėjo A. Šepštas.

Nors 9 mėnesius vykdytas aplinkos oro taršos tyrimas nedavė pageidaujamų rezultatų, o gyventojai ir toliau skundėsi akivaizdžia tarša, Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ieškojo kitų būdų, kurie leistų nustatyti teršalų kilmę ir taršos šaltinius.

Institucijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto mokslininkais, š.m. birželio-liepos mėn. buvo atliktas ore esančių suspenduotų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymo tyrimas Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, siekiant įvertinti KLASCO vykdomos veiklos keliamą aplinkos taršos mastą ir galimą didžiausio poveikio zoną. Tyrimui naudota Lietuvoje nauja, bet pažangi Vakarų Europos bei Azijos šalyse jau taikoma metodika, leidžianti efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą, identifikuoti jų sudėtį bei taršos šaltinius, modeliuoti kietųjų dalelių sklaidos tendencijas. Tyrimas atskleidė, jog iš KLASCO, atviruoju būdu kraunančios geležies rūdą, sklinda geležies dalelės, o atliktas modeliavimas parodė, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo šios įmonės ir siekia dalį gyvenamosios teritorijos (Detaliau susipažinti su atliktų tyrimų duomenimis galite čia: http://gamta.lt/files/SKD%20nusedimo%20tyrimas-1.pdf)“,- rašoma Aplinkos apsaugos agentūros komentare.

KLASCO užginčijo AAA su universiteto mokslininkais naudotą tyrimo metodą, todėl kol kas teisinių priemonių sustabdyti geležies rūdos krovą nedelsiant, nėra, nors gyventojai nesiliauja to reikalavę.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas pridūrė, jog geležies rūdos krova iš dabartinės vietos turėjo būti iškelta gerokai anksčiau, tačiau nesibaigiantys institucijų ir įmonės ginčai neleido to padaryti iki šiol.

Pagal tą planą (poveikio aplinkos kokybei mažinimo planas- red.past.) jie buvo įsipareigoję perkelti prie 10, 11 krantinės tą krovą. Problema buvo ta, kad jiems reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir kai jie pradėjo tas procedūras vykdyti, juos sustabdė Aplinkos apsaugos agentūra. Ir tas procesas užtruko. <…> Kadangi jie neatliko tų procedūrų, kaip privalėjo, tai jie ir negavo leidimo ten persikelti“,-sakė A. Šepštas

Jo manymu, geležies rūdos krovinio perkėlimas į 10 ir 11 krantines, bet kokiu atveju, neišspręstų problemos iš esmės, mat šios krantinės ribojasi su kitomis gyvenamosiomis teritorijomis. Tokiu atveju, būtų užprogramuotas dar vienas konfliktas. A. Šepšto požiūriu, šį taršų krovinį derėtų perkelti į „Malkų įlanką“.

A. Andronovos teigimu, net ir po nustatytų pažeidimų taršiai krovai nesiliaujant, buvo raštu kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą. Gyventojų vardu klausiama: „ kada bus peržiūrėtas įžūliai ir atvirai teršiančios įmonės taršos leidimas?“.

Šiuo metu nagrinėjama turima informacija bei svarstomi sprendimai dėl tolimesnių veiksmų, pavyzdžiui, KLASCO poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių plano ir/ar taršos leidimo sąlygų peržiūros poreikio. Taip pat sprendimų priėmimas yra apsunkinamas ir dėl šiuo metu vykstančių teisminių procesų, kurių metu skundžiami Aplinkos apsaugos agendūros sprendimai KLASCO atžvilgiu”,www.balticumzinios.lt portalui atsakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.

„Nesulaukę per 20 darbo dienų atitinkamų veiksmų iš atitinkamų institucijų, planuojame kreiptis į Europos Sąjungos institucijas“,- konstatavo KIDE asociacijos prezidentė Alina Andronova.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO į www.balticumzinios.lt prašymus pakomentuoti aptariamą temą, neatsakė.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių