Policijos dėmesio sulauks pėstieji

Reklama baigsis po sek.

Ilgėjant tamsiajam paros laikui, kasmet keliuose nukenčia ir žūsta pėstieji. Pagrindinės šių nelaimių priežastys – prastas matomumas, infrastruktūros, pėsčiųjų savisaugos bei vairuotojų atidumo stoka. Neretai prie jų prisideda ir eismo dalyvių girtumas.

Taip, padaugėjo tų atvejų. Yra skaudžios nelaimės. Paskutinis įvykis- Kretingos mieste, kada dviratininkas buvo partrenktas neblaivaus vairuotojo, kuriam nustatytas sunkus girtumas- 2,33 promilės po susidūrimo. Dviračio vairuotojui net nuplėšta galva buvo, tai įsivaizduokit, kokie įvykiai seka tamsiuoju paros metu.<…> Pasitaiko ir tų atvejų, kai vairuotojai įvažiuoja į pėsčiųjų perėjas tamsiu paros metu ir nepastebi pėsčiojo.<…>Rietavo atvejis parodė, kada asocialus asmuo, jaunyvo amžiaus, buvo neblaivus ir tiesiog atsigulė ant važiuojamosios kelio dalies, tokiu būdu atkreipdamas dėmesį, kad „prašau sustokit ir mane pavežkit“, ir štai jis mirtinai sužalojamas“,- pavyzdžių pažėrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Tokių nelaimių prevencijai Lietuvos kelių policija jau daugelį metų taiko įvairias priemones: viešose vietose nemokamai dalina atšvaitus, užsiima šviečiamąja veikla, rengia reidus keliuose, baudžia nusižengusiuosius. Skaičiuojama, kad policijos kontrolė eismo nelaimių sustabdymo veiksmingumui daro įtaką daugiausiai 30%. Visa kita- tai infrastruktūros gerinimo ir žmonių sąmoningumo klausimas.

Mes esame pradėję nuo Vėlinių dienos, prie Lėbartų kapinių Klaipėdos rajone buvo dalijami atšvaitai visiems kapinių lankytojams ir prašėme, atkreipėme visų dėmesį, kad „dėvėkite ir būkite matomi“, tačiau į patį žmonių sąmoningumą mes negalim niekaip kitaip įsiskverbti, kaip tiktai bausdami nedėvinčius šviesą atspindinčių elementų.“

M. Džermeika pastebi, kad ypač vyresnio amžiaus moterys, kurios gyvenime nėra vairavusios transporto priemonės, linkusios įsivaizduoti, kad jas privalo matyti kiti eismo dalyviai ir nesupranta, kad prievolių turi ir pėstieji.

Jei kalbėtume apie Klaipėdos miestą, tai jame esame su savivaldybe praktiškai visas 100% pėsčiųjų perėjas peržiūrėję, kad jos būtų kryptingai apšviestos. Kituose rajonuose dar pasitaiko tinkamai neapšviestų perėjų.<…>Bendraujam ir su regioniniais keliais, prašydami, kad tokiuose keliuose, gatvėse atsirastų normalūs pėsčiųjų takai.“

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko teigimu, kol infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta pėstiesiems, jų saugumas regioniniuose keliuose ypatingai priklauso nuo pačių sąmoningumo. Tokiose vietose būtina dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, ar segėti atšvaitą, eiti priešinga automobilių eismui kryptimi, jokiu būdu neįžengti iš kelkraščio į važiuojamąją kelio dalį. Šių taisyklių nesilaikantys gali sulaukti ir piniginių baudų.

Rengiamas priemonių planas, kuris artimiausiu metu nukreips policijos pajėgas į pėsčiųjų daromų pažeidimų fiksavimą. Tai vyks jau savaitės ar dviejų savaičių bėgyje. Tai reiškia, vėl rajonuose mes, kelių policija, suaktyvinsim veiklą ir vykdysim reidus: stabdysim dviratininkus, ar pėsčiuosius, tikrinsim, ar jie yra su atšvaitais, ar be, rašysim protokolus ir t.t.“

Važiuojant įjungus artimąsias šviesas, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40–50 metrų atstumui, su atšvaitu – apie 150 metrų.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių