Pramogų organizavimo sektorius – ties bankroto riba

Reklama baigsis po sek.

Šiandien diskusijų laidoje „Kasdieniai rūpesčiai“ dalyvavęs renginių organizatorius ir vedėjas Remigijus Žiogas atviravo, kad prisiminus kovo mėnesį paskelbtą valstybinį karantiną, dabar į situaciją galima pažvelgti su ironiška šypsena, tačiau pavasarį lyg iš giedro dangaus nusileidusi valstybės vadovų žinia buvo ne tik netikėta, tačiau ir finansiškai skaudi. Dėl renginių uždraudimo iki pat birželio  6 dienos Lietuvoje šios srities verslo atstovai šiemet neteko apie 80-90 proc. pajamų, o efektyvaus dialogo su Vyriausybe dėl galimų kompensacijų ar subsidijų taip ir nebuvo. Nuostolius skaičiuoja ne tik orgasnizatoriai, tačiau ir atlikėjai, o susiklosčiusi situacija prilyginama daugiau nei prieš dešimtmetį siautusiai ekonominei krizei.

“Iš pradžių koronavirusas atrodė labai tolimas, su dukra dar vasario mėnesį slidinėjome, kovo 11-ąją visi mojavome valstybinėmis vėliavomis giedojome Lietuvos himną, o po dienos ar dviejų valstybės vadovai paskelbė valstybinį karantiną. Prasidėjus naujai darbo savaitei telefonas netilo ir maždaug kas pusvalandį skambino užsakovai sakydami, jog atšaukia renginį. Per vieną dieną buvo atšaukta 15 užsakymų. Situacija tuo metu buvo ganėtinai katastrofiška. Kad ateis krizė, mes planavome, bet kad tokiu mastu, tikrai ne”, – teigė R. Žiogas. 

Suplanuotiems renginiams organizatoriai iš anksto buvo įsigiję aparatūros, TV ekranų . Iš viso R. Žiogo vadovaujama pramogų įmonė pavasarį turėjo įgyvendinti 360 renginių, tačiau dėl paskelbto valstybinio karantino jų liko mažiau nei pusė – 175 (į šį skaičių įeina ir masiniai kultūriniai renginiai, ir asmeninės šventės – vestuvės, jubiliejai, krikštynos).

“Tai yra tiesioginės žmonių pajamos ir sudaužyti likimai. Įmonės pajėgumai susitraukė perpus, renginių vedėjai buvo priversti ieškoti alternatyvių uždarbių, nebuvo lengva. Vos per tris mėnesius nuostolis siekė apie 25 tūkst. eurų. Mes nekalbam apie neuždirbtas pajamas. Suma susidaro, nes reikia išlaikyti darbuotojus, mokėti mokesčius “Sodrai”, kai kurie užsakovai norėjo susigrąžinti avansus ir panašiai”, – teigė renginių organizatorius ir vedėjas R. Žiogas.

Dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą iš valstybės sulaukė 257 eurų per mėnesį subsidijų. Tai kažkiek gelbėjo, tačiau lyginant su įprastai gaunamomis pajamomis apie 1000 eurų į rankas“, finansinė parama nėra išeitis. Dabar situacija kažkiek gerėja, renginiai vyksta, bet ne tokia apimtimi, kokia buvo 2019-ųjų vasarą. Vien Klaipėdos mieste po pandemijos savo veiklą nutraukė, sustabdė penkios renginių organizavimo, pramogų sektoriaus įmonės. Tokia bankrotų banga gali nuvilnyti per visą Lietuvą.  Be to, valstybė mokesčių nepanaikino, o tik leido atidėti įmokas. Tokiu būdu ne viena pramogų organizavimo įmonė neseniai sulaukė dokumentų, liudijančių, jog yra skolingi valstybei.

“Kadangi mokesčių mokėjimas buvo sustabdytas, jis kaupiasi, o dabar mes sužinome, kad esame skolingi. Reikia mokėti po karantino, mokesčiai nedingo. Ir vakar gavome kaip įmonė inkasacinį, kuriame nurodoma tikrai nemenka suma, kaupiama skola. Ir tokių įmonių Lietuvoje yra apie 80 procentų. Vadinasi, laiku nesulaukę valstybės paramos, pagalbos, greitu metu pramogų organizavimo įmonėms bus paprasčiau bankrutuoti ir atsidaryti iš naujo, negu susitvarkyti su skolomis. Tačiau pastarosios tai liks valstybei, tai bus valstybės biudžete nesurinktos lėšos”, – dėstė R. Žiogas.

Liepos mėnesį Vyriausybė kultūros sektoriaus gaivinimui skyrė apie 2 milijonus eurų tiesioginėms išmokoms renginių organizatoriams ir keliasdešimt milijonų eurų infrastruktūros gerinimui. Tačiau gauti valstybės pinigus galėjo tik tie, kurie negalėjo pasinaudoti kitomis COVID-19 pandemijos pasekmių valdymo priemonėmis, o kaip žinia, dauguma jų, kaip individualios veiklos vykdytojai, pretendavo į 257 eurų išmoką.

Nors iki koronaviruso pandemijos renginių organizatoriai bei vedėjai vieni kitus šalyje laikė konkurentais ir neturėjo jų interesus ginančios arba pozicijas vienijančios asociacijos, karantino metu visgi žmogiškasis faktorius nulėmė susiburti ir įsteigti Renginių industrijos asociaciją. Jos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis, kartu su kitais nariais deda visas įmanomas pastangas, raštu kreipiasi į Vyriausybę, Seimą, prašydami pagalbos.

“Skaudžiausia tai, kad mes turime įrodinėti, jog esame reikalingi. Daug kas galvoja, ai čia baliuškos, nėra pirmo būtinumo paslauga, kam jų reikia. Bet matome iš visuomenės, kad ji galvoja priešingai. Apskritai valstybės požiūris į kultūros sektorių yra net ne kaip į šešėlį kokį, o dar baisiau. Nukentėjo ir didieji pramogų organizatoriai, kurių renginiai vyksta arenose, didžiosiose salėse. Jie jau buvo pardavę bilietus ir patyrė kur kas didesnius nuostolius nei mes. Tai yra kreipiamasi į Vyriausybę, parlamentarus, bet kol kas viskas tik raštų rašymo lygmenyje. Mes jiems siunčiame prašymus, jie mums atsakymus su pasiaiškinimais, o realių sprendimų taip ir nėra”, – apgailestavimo valstybės požiūriu į pramogų sektorių neslėpė R. Žiogas.

Išsamiau sužinoti, kuo gyvena ir kaip susiklosčiusią situaciją bando spręsti pramogų organizavimo atstovai galite šį vakarą 20. 00 val. per Balticum TV“ arba 20,10 val. Facebook paskyroje Balticum TV“ , laidoje „Kasdieniai rūpesčiai“.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių