Prognozuojama, kad kontaktinis ugdymas tęsis vos du mėnesius

Reklama baigsis po sek.

Trečiadienį šalies moksleiviai ir švietimo bendruomenė pasitiks dar vienus naujus mokslo metus. Draugų ir įprastų pamokų išsiilgę vaikai, jaunuoliai šio starto laukia nekantraudami, tuo tarpu pedagogams ir mokyklų vadovams šis laikotarpis kelia nemenkų iššūkių bei nerimo. Vieni suka galvas, kaip įgyvendinti sveikatos apsaugos ministerijos, operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, kiti – kiek ilgai pavyks sėkmingai organizuoti ugdymo procesą kontaktiniu būdu. Optimizmo šiais klausimais nedaug.

Vos prieš kelias dienas Vyriausybei bei visuomenei buvo pristatyti 3 ugdymo scenarijai, parengti vadovaujantis užimtų lovų skaičiumi ligoninėse. Jau dabar aišku, kad naujieji mokslo metai prasidės įgyvendinant antrąjį lygį, nes gydymo įstaigos infekuotais pacientais pildosi po kelias dešimtis per parą (šiuo metu iš viso užimta daugiau nei 500 lovų iš turimų 807). Kuomet įsijungtų 3 lygio scenarijus švietimo bendruomenė kaip ir likusi dalis visuomenės nežino, paslapties šydo nepraskleidžia ir ŠMS ministrė. J. Šiugždinienė žurnalistams aiškino, jog pandemijos mastams itin padidėjus, ministrų kabinetas atskiru nutarimu priimtų 5-12 klasių mokinius išsiųsti į nuotolinį ugdymą, tačiau būtų vertinamas ne tik užimtų lovų ligoninėje skaičius. Teigiama, kad situacija būtų vertinama kompleksiškai: pandemijos pagreitis, mirčių statistika, laisvų lovų skaičius ir pan. Atsižvelgdama į tokią poziciją, švietimo bendruomenė naujus mokslo metus pasitinka su nerimu.

Mokiniams testavimas(is) neprivalomas – ar saugu?

Tikėtina, jog siekdama išvengti tėvų priešpriešos dėl testavimosi, šalies valdžia priėmė sprendimą pasikliauti žmonių sąmoningumu ir COVID-19 ligos statuso kontrolę patikėti visuomenės apsisprendimui. Nei prieš rugsėjo 1-ąją, nei visų mokslo metų laikotarpiu, testavimas mokiniams nebus privalomas, tai – tik rekomendacija. Jeigu klasėje testuosis tik vienetai, identifikuoti atvejus, atsekti kontaktus gali tapti pakankamai sudėtinga procedūra.

Jeigu kažkas serga ir epidemiologai nustato didelės rizikos sąlyti, tuomet įsijungia izoliacijos mechanizmas ir nuotolinis ugdymas tai grupei žmonių ar klasei yra neišvengiamas procesas. Testavimas – ne prievolė, dalis tėvų sutiks, dalis ne, o žinome, kad kuo mažiau testuojame, tuo identifikuoti atvejus sunkiau, taip pat ir užkirsti kelią židinio plitimui“, – teigė Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė.

Visa švietimo bendruomenė (mokytojai bei nepedagoginiai darbuotojai) savo darbo funkcijas gali atlikti tik turin imunitetą (persirgus arba pasiskiepijus) arba kas 4-7 paras atliekant profilaktinį periodinį testavimą. Ši priemonė darbe privaloma. Tuo tarpu mokiniams, (kadangi ėjimas į mokyklą neprilyginamas profesinėms pareigoms), testavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ar klasė tikrai bus saugi aplinka, jeigu joje sėdės didžioji dalis nesitestuojančių ir nežinančių savo COVID-19 ligos statuso ir pasiskiepijęs mokytojas?

Aš manau, kad ant svarstyklių pastatyta šiuo atveju du dalykai. Taip, mes pasisakom už saugią darbo aplinką, tikrai, žiūrint logiškai, mano manymu, testai turėtų būti privalomi visiems apskritai. Ir pasiskiepijusiems taip pat, žinant Delta atmainos plitimo grėsmę. Bet iš kitos pusės, ant kitų svarstyklių padėtas mokinių ir viso kontaktinio ugdymo svoris, matas. Visi pavargę nuo nuotolinio proceso“, – E. Milešinas.

Kitas su testavimu susijęs iššūkis – proceso organizavimas. Savanoriškas testavimas turės būti organizuojamas mokyklose, tačiau tam reikia ne tik priemonių, bet ir žmogiškųjų išteklių.

Mano asmenine nuomone, tai turėtų daryti visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys mokyklose. Nes skirti atskirą žmogų nelabai įmanoma, tai yra papildomos pareigos. Atplėšti nuo pagrindinių pareigų taip pat neturime tokios prabangos. Mes kreipsimės į miestų vadovus, kad jie šitą įpareigojimą patikėtų visuomenės sveikatos specialistai“, – Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos vadovė.

Srautų valdymas – neįmanomas

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, neslepiama, jog dauguma mokyklų, ypač didžiųjų ir turinčių daugiau nei 300 mokinių, dės visas pastangas laikytis srautų valdymo ir kitų būtinųjų rekomendacijų, tačiau dalis jų yra neproporcingos ir neįveikiamos misijos. Mokyklos tiesiog nepajėgios įgyvendinti raštuose pateikiamų nuostatų.

Nors ir turime dabar apibrėžtą srauto vienetą – 100 mokinių. Tačiau ne visoms mokykloms tai tinka. Taip, į tą skaičių įeina kelios klasės, bet, tarkim, viename aukšte turiu tris klases pirmokų, ir ketvirtą kabinetą jau turime tokiu atveju laikyti tuščią? Mes neturime tokios prabangos. Įgyvendinti nuostatų neįmanoma, lygiai taip pat kaip ir su maitinimu valgyklose. Visi vadovai labai stengsis, bet čia turi atsirasti racionalumas kažkoks. Labai tikiuosi, kad tikrinančios, kontroliuojančios institucijos į tai atsižvelgs, kad bus ieškoma realiai įgyvendinamų rekomendacijų ir sprendimų. Pagal tai, kaip dabar viskas pateikta, mūsų mokyklos net su savo infrastruktūra nepajėgios, ką jau kalbėti apie kabinetus, atskirus išėjimus, tualetus ir pan. Visa tai yra daugiau nei nerealu, – teigė J. Andrijauskienė.

Kontaktinio ugdymo sėkmei duodami vos du mėnesiai

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos vadovė J. Andrijauskienė palaiko Vyriausybės sprendimą neviešinti ir nenurodyti užimtų lovų skaičiaus, kuomet jau įsijungtų 3 lygio scenarijus ir ugdymo procesas didesnei daliai mokinių taptų nuotoliniu. Pasak jos, taip bent jau paliekama viltis, kad klasėse mokiniai mokysis ilgiau nei praėjusiais metais.

Žinot, jeigu mes matytumėme, kad situacija sparčiai keičiasi ir mes artėjame prie blogiausio, tai papildomai visiems kainuotų daugiau energijos. Dabar, kai rodiklis nežinomas, yra viltis dėti visas pastangas, kad kontaktinis ugdymas tęstųsi kuo ilgiau. Bet vėlgi, tai priklauso nuo viso komplekso. Vadovai, be abejo, galvoja apie tai, kaip reikės ugdymo procesą organizuoti ir pagal blogiausią scenarijų“, – J. Andrijauskienė.

Optimizmo daug šiuo klausimu neturi Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas.

Tikslas, kad grįžtų visi į kontaktinį ugdymą, tik klausimas, kiek ilgai pavyks jį išlaikyti. Tokių datų ir skaičių nežinom, bet manau, kad kaip pernai spalio mėnesio gale didžioji dalis išeis į nuotolinį ugdymą.

Tie visi scenarijai pateikti ir susitarimai, tai matom, kad pradžia mokslo metų bus tokia, kokia pernai, praeitą rugsėjį. Srautų valdymas ir vėl mokytojų bėgiojimas po kabinetus, ir klausimas, kaip ilgai pavyks tas kontaktinis ugdymas ir kada vėl grįšime prie nuotolinio? Sunku prognozuoti, bet gal iki spalio vidurio ar pabaigos ištempsim, matant dabartinę situaciją ir pateiktas rekomendacijas švietimo bendruomenei“, – teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Nepaisant pačios blogiausios pandeminės situacijos, Vyriausybė žada, kad 1-4 klasių mokiniai mokslo metus kaip pradės, taip ir užbaigs kontaktiniu būdu. Tokia ryžtinga valdžios pozicija abejojama, nes izoliacijos poreikis, viruso plitimas neišvengiamai darys poveikį.

Iš pradžių buvo sakyta, kad hibridinis mokymas tik labai išimtiniais atvejais, dabar jau matom aptakiai parašytą šitą nuostatą. Visi supranta, užsikrėtimo atvejų bus, izoliuotis vienam ar keliems teks, tai bus ir tas hibridinis mokymas, ir nuotolinis. Ar vaikas 1-oje ar 9-oje klasėje. Situacija tokia. Jau ir dabar yra žinių, kad mokiniai serga, izoliuojasi. Nemanau, kad mes ilgai ištempsim tokį normalų kontaktinį ugdymą“, – E. Milešinas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių