R. Karbauskis savo sprendimo nekeis – Seime jo nebebus

Reklama baigsis po sek.

Vakar nemenko ažiotažo sulaukusio sprendimo atsisakyti LR Seimo nario mandato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis keisti nežada. Net ir sulaukęs valdančiosios daugumos, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen švelnesnio tono apie 7-ojo pavaduotojo pareigybių steigimą ir posto atidavimą didžiausiai opozicinei frakcijai, parlamentaras nuomonės nekeičia. Teigia, kad nebūdamas parlamentaru, galės kur kas efektyviau atstovauti rinkėjų lūkesčius bei padėti frakcijai įgyvendinti rinkiminę programą.

„Sprendimas nebuvo priimtas kažkokioje emocinėje būsenoje. Jis buvo būtinas tam, kad iš tikrųjų mūsų oponentai, dabartinė nauja valdančioji dauguma, įsiklausytų į mūsų reikalavimus, kad opozicija turėtų tuos instrumentus, kurie jai priklauso pagal tai, kiek mes žmonių turime savo frakcijoje. Susiklostė situacija, kada 32 Seimo nariai neturi savo atstovo Seimo valdyboje, o tai turi partijos, turinčios vos 10, 11 ar dvylika narių. Mus izoliavo nuo Seimo valdybos. Kitas argumentas – vakar ryte paaiškėjo, kad mums norėjo atimti ir Seimo audito komiteto pirmininko postą ir izoliuoti nuo kitų komitetų pozicijos. Per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų to nėra buvę“, – savo sprendimą argumentavo LR Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

Seimo nario mandato atsisakantis parlamentaras taip pat akcentavo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narių netenkina valdančiosios daugumos demonstruojama politinė kultūra. Konservatorių bei dviejų liberalių politinių jėgų šiuo metu užimamą poziciją jis įvardina kaip nepagarbą ne tik kolegoms politikams, tačiau ir rinkėjams. R. Karbauskis neslepia, kad vakar priimtas sprendimas trauktis iš Seimo  – asmens orumo bei garbės reikalas ir politinis manevras.

„Šiuo atveju galima vertinti ir kaip politinį manevrą, nes padėjo visą situaciją pastatyti ant kojų. Valdančioji dauguma ko gero suprato, kad prieitas liepto galas, reikės vis dėlto skaitytis su opozicija, ir šitas mano žingsnis padėjo tašką šioje istorijoje. Tiesiog aš neturėjau kitos išeities. Jeigu šnekėti apie mano sprendimą, tai pirmiausia tai yra protesto pasirinktas sprendimas“, – teigė R. Karbauskis.

Politologė, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad Seimo nario mandato atsisakymas Lietuvos politikos istorijoje nėra naujiena, tačiau tai bet kuriuo atveju apeliuoja į politinę atsakomybę prieš rinkėjus.

„Jeigu manęs klaustų, ką aš būčiau dariusi vietoje gerbiamo pono Ramūno Karbauskio, tikrai nebūčiau atsisakiusi, nes jausčiau, visų pirma, atsakomybę prieš savo rinkėjus. Jie pasitiki, balsuoja ir tiki, kad žmogus visus tuos ketverius metus, nepaisant ar jis vienmandatėje ar daugiamandatėje, nėra jokio skirtumo, aš vis tiek balsuodama už politinį sąrašą, aš tikiuosi, kad žmonės iš to sąrašo vis tiek paklius į Seimą. Išreiškiu pasitikėjimą ne tiek pačiu sąrašu, kiek žmonėmis, esančiais jame. Ir aš kaip rinkėjas tikiuosi, kad ar karas, ar badas, ar maras, tie išrinktieji dirbs visus ketverius metus ir tinkamai atstovaus mano interesus. Tai ne tik moralinis, bet ir politinis elementas“, – G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis tikino, kad jo vadovaujamos politinės partijos frakcija Seime dėl tokio poelgio ne tik kad nesusilpnės, bet priešingai – taps stipresne, nes oponentams, valdančiajai daugumai nebebus kur nukreipti kaltinimo strėlių, neva dėl vieno ar kito sprendimo kaltas ponas Karbauskis ir panašiai. Parlamentaro teigimu, atsisakius mandato, atsiras kur kas daugiau laiko užsiimti ne tik šešėlinės Vyriausybės formavimu, kurios vairas jau patikėtas laikinajam premjerui Sauliui Skverneliui, bet taip pat atsiras kur kas daugiau galimybių dar griežčiau ir aršiau kritikuoti valdančiųjų priimamus sprendimus bei korupcijos elementus.

„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi tvirtą stuburą. Kursime šešėlinę Vyriausybę, patvirtinsime programą. Tai yra jau sąjungos pirmininko pareigos. Ir žmonės tuoj pamatys, kad opozicija turės stipresnę Vyriausybę nei valdančioji dauguma. Tai labai svarbu. Ar aš esu Seime, ar ne, mano funkcija nesikeičia, – tai yra formuoti šešėlinę Vyriausybę, turėsiu kaip tam dar daugiau laiko“, – teigė LR Seimo narys.

Politologės manymu, pasiekti parlamentaro įvardintų tikslų (tiek kalbant apie šešėlinės Vyriausybės efektyvų funkcionavimą, tiek apie valdančiosios daugumos priimamų sprendimų kritikavimą bei kokias nors korupcijos apraiškas ir jų viešinimą) kur kas lengviau būnant Seimo nariu, o ne politinės partijos pirmininku.

„Buvimas Seimo nariu suteikia tam tikrą oficialų įpareigojimą atstovauti rinkėjus, kreiptis ir teikti įvairius užklausimus prašant įvairių dokumentų. Parlamentaras turi didesnes galias kreiptis į įvairias institucijas, į kurias paprastam mirtingajam prisibelsti būtų pakankamai sunku. Įgaliojimai daug didesni, negu partijos lyderis turi. Buvimas opozicijoje net ir vieno žmogaus yra tikrai labai svarbus. Šį Seimo nario mandato atsisakymą reikėtų vertinti kur kas platesniame kontekste. Tai tikrai nemanau, kad yra vieno žmogaus klausimas. Tai yra politika, ir joje kiekvienas gali turėti savo žaidimo taisykles“, – G. Burbulytė – Tsiskarishvili.

R. Karbauskio sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato dar turės patvirtinti Vyriausioji rinkimų komisija. Pastaroji į posėdį rinksis ir šį klausimą svarstys ateinantį antradienį. Iki tol savo pareiškimo keisti parlamentaras nežada, teigdamas, kad tam neturi jokio pagrindo.

Dar tik antrąją savaitę prasidėjęs naujos Seimo kadencijos darbas politinėje opozicijos ir valdančiųjų padangėje įplieskė nemažai kibirkšties. Kol kas sunku prognozuoti, kaip santykiai klostysis ateityje, tačiau panašu, kad kartosis praėjusių ketverių metų scenarijus – intrigų ir konfliktų tikrai netruks.

„Bus labai sunku. Tai nebus specialus opozicijos pagalių kaišiojimas į valdančiųjų ratus, bet ten, kur reikės priimti sprendimą valstybei labai svarbiais klausimais, kur sutarimo nėra, jie nebus pasiryžę žengti žingsnį link valdančiosios daugumos, o iš principo laikysis savo programinių nuostatų. Ir tai sukels papildomų rūpesčių, o buvo galima šios situacijos išvengti, vieni kitiems šiek tiek nusileidžiant. Politinė kultūra – pagarba oponentui, koks jis bebūtų, gali patikti, gali nepatikti, bet bent jau iliuziją sudaryti tikrai buvo galima“, – teigė Klaipėdos universiteto viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių