Rinkėjų viliojimas mokesčių mokėtojų sąskaita

Reklama baigsis po sek.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė socialinių priemonių paketui, kuriam papildomai numatoma skirti beveik 1 mlrd. eurų. Žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tokio dydžio vienkartinė išmoka numatyta ir visiems šalies senjorams. Beveik 910 tūkstančių asmenų, kurie gauna senatvės pensijas, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto darbo laiko pensijas, taip pat kompensacijas už ypatingas sąlygas bei įvairias pašalpas, bus išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka.

Abejonių kelia pasirinkta socialinė grupė

Numatyta vienkartinė 200 eurų parama (išmoka) senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams ir našlaičiams yra ta Vyriausybės pokarantininio priemonių paketo dalis, kuri politologams bei LR Seimo opozicijoje esantiems politikams kelia daugiausiai abejonių. Natūralu, kad dauguma iš jų tokį vyriausybės ketinimą vertina kaip valdančiųjų norą įsiteikti rinkėjams ir tokiu būdu rudenį pelnyti kuo daugiau jų balsų.

„Pandemija ir taikytos karantino priemonės nepaveikė šių socialinių grupių gaunamų pajamų pagal jų tiesioginį statusą (senatvės ar našlio pensija ir pan.), jos nebuvo sumažintos, mokamos buvo laiku. Jei asmenys, kurie pakliūna į šias socialines grupes, turėjo darbinių santykių kurie buvo paveikti karantino, tada jie natūraliai atsiduria kitose pokarantininio priemonių paketo grupėse. Kalbos, kad taip bus paskatintas vartojimas (prisidėsiantis prie ekonomikos atsigavimo), kad tai savotiška kompensacija pensininkams, kad jie karantino metu negalėjo „gaudyti“ akcijinių prekių ir taip patyrė nuostolių, – visa tai primena kažkokius „kosminius kliedesius“, bet ne rimtus ekonominius argumentus“ – taip vienkartinę 200 eurų išmoką vertino politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė.

Jai pritarė ir politologas Jaroslav Dvorak, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas. Specialistas akcentavo, kad šios vyriausybės patvirtintoje programoje apie tokią galimą intervenciją net neužsimenama. Todėl galima teigti, kad sprendimas buvo priimtas ne nuosekliai, o spontaniškai. „Akivaizdu, jog yra prielaidų, kad siekiama „papirkti“ vieną rinkėjų grupę. Žinoma, yra tokių praktikų kitose šalyse, kai vyriausybės moka 13 pensiją senjorams, bet tai įtvirtinta įstatymu ir tokią praktiką taiko nuolat, ne vieną kartą. Čia didelio ekonominio efekto tikėtis nereikia, nes pinigai bus atidėti pasilaidojimui ir liks nepanaudoti, jeigu šiuo sprendimu buvo siekiama padidinti vartojimą. Be to, vyriausybė, nubraukdama visas nereikalingas spekuliacijas, galėjo priimti sprendimą pinigus išmokėti po rinkimų, pavyzdžiui, kaip Kalėdines dovanas“, – teigė doc. dr. Jaroslav Dvorak.

LR Seimo opozicijoje esantys politikai jaučiasi apgauti

Kai LR Seimas šių metų kovo mėnesį pritarė vyriausybės siūlymui padidinti galimybes skolintis iki daugiau nei 5 milijardų eurų, buvo akcentuojama, kad šie pinigai bus skirti nuo koronaviruso nuketėjusiems asmenims bei verslui. Šiuo atveju, daugiau nei 180 milijonų eurų žadama skirti jokių finansinių nuostolių nepatyrusiai socialinei grupei.

„Pripažinkime, kad pensininkai ir kitų išmokų gavėjai finansiškai pandemijos metu tikrai nenukentėjo. Jiems išmokos nevėlavo, darbo neprarado, nes jo ir neturėjo, tai vyriausybė savo iniciatyva nutarė pamaloninti šitos socialinės grupės žmones, nori pasirodyti esanti dosni. Verslui tuo tarpu pervesta tik 2 procentai numatytų lėšų, pabrėžiu, tik 2 procentai. Pavyzdžiui, Latvija pandemijos metu darbo ir pajamų netekusiems asmenims iš karto išmokėjo prarastas lėšas, mes kažkaip pirmiausiai puolam gelbėti tuos, kurie nuo koronaviruso net nenukentėjo, o tie, kurie akivaizdžiai daug ką prarado, jiems gelbėjimo ratas metamas paskiausiai“, – teigė Eugenijus Gentvilas.

Seimo opozicijoje esanti konservatorė Monika Navickienė valdančiąją daugumą ragina neapgaudinėti nei Seimo narių, nei šalies gyventojų ir pripažinti savo norą pasirodyti prieš rinkėjus. „Galėtų vadintis ne vienkartinė išmoka, o rinkiminė išmoka. Vadinkim daiktus tikrais vardais. Jeigu bando prieš rinkimus sau tokiu būdu užsitikrinti paramą, tai tegul bent jau sąžiningai įvardina. Bet taip, kaip yra dabar, manau, visi supranta, kad tai yra politinis žaidimas ir bandymas rudenį susirinkti balsų, tik apmaudu, kad į šį reikalą yra įtraukti socialiai patys silpniausi, mažiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai“, – akcentavo M. Navickienė.

Išmokos tik prieš rinkimus

Jeigu tokiai vienkartinei išmokai pritartų LR Seimas, pinigai socialiai jautriai grupei priklausančius asmenis pasiektų tik rugjūčio mėnesį. Vyriausybė atsakymo nei gyventojams, nei Seimo nariams nepateikia, kodėl numatytos paramos negalima išmokėti nors ir gegužės mėnesį, nes lėšų biudžete tam tikrai yra, taip pat išlieka taip mėgstama vyriausybės galimybė papildomai skolintis. Politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili šioje situacijoje didelės problemos nemato ir teigia, kad operatyviai atlikti mokėjimus yra sudėtinga, nes valstybės biurokratinis aparatas (ypač finansų srityje) sukasi tikrai lėtai, yra pakankamai ilgos sprendimų priėmimo ir tvarkų derinimo procedūros. Specialistė neslepia, kad rudenį artėjančių rinkimų kontekste, kyla intepretacijų dėl valdančiųjų noro įsiteikti rinkėjams.

„Kol kas matome, kad pasiruošimas rinkimams viešoje erdvėje yra ganėtinai vangus, esamoje situacijoje bandyti nuspėti rinkimų baigtį yra ganėtinai sunku, tikėtina, kad rudenį vyks kova dėl kiekvieno balso, tai kodėl gi nepasinaudojus proga? Juolab, kad iki rugpjūčio mėnesio visos aistros nurims, o dalis išmokų gavėjų jausis pamaloninti, ir tas jausmas, tikėtina, išsilaikys iki spalio 11 dienos, kada reikės balsuoti“, – įžvalgomis dalinosi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

LR Seimo opozicijoje esančių frakcijų nariai siūlo vienartines išmokas mokėti kur kas anksčiau nei rugpjūčio mėnesį. Politikai siūlo 200 eurų išmokas padalinti į 4 dalis ir jas gavėjams pervesti per 4 mėnesius.

„Tai priešrinkiminis bandymas papirkti šiuos žmones prieš pat Seimo rinkimus. Pinigų yra, visi tai žinom, tai mokėkime šiandien. Reikia didinti ir vartojimą, kelti ekonomiką. Iki to rugpjūčio mėnesio ne vienas senjoras gali ir numirti, palikti šią „ašarų pakalnę“, tai, jeigu esame tokie dosnūs, mokėkime jau nuo gegužės ar birželio mėnesių. Kol kas šitas valdančiųjų užmojis labai panašus į priešrinkiminę akciją“, – teigė Eugenijus Gentvilas.

„Tegul tas išmokas žmonės gauna anksčiau. Jeigu jau einama tokiais keliais, bent jau ekonomikos skatinimas prasidėtų ne artėjant rinkimams, kaip valdančiajai daugumai ar valstiečių partijai būtų patogiau, o kaip reikia žmonėms. Dabar negalvojama apie ekonomikos tvarumą“, – akcentavo M. Navickienė.

Specialistai bei politikai mano, kad visų pirma Vyriausybė turėtų rūpintis ne išmokų gavėjais, tačiau mokesčių mokėtojais. Imtis tokių priemonių, kurios šitos krizės akivaizdoje galėtų sparčiausiai auginti ekonomiką. Verslo, darbo vietų steigimo skatinimas ir kitos priemonės gaivintų ekonomiką, o tai leistų net ir tiems socialiai jautriausiems žmonėms turėti geresnes galimybes. Akivaizdu, kad dabar demonstruojama politinė valia prieš rinkimus būti dosniems.

Opozicija reikalaus Vyriausybės ataskaitos

LR Seimo opozicijoje esantys politikai neslėpė, kad iš Vyriausybės bus reikalaujama finansinės ataskaitos, kur buvo panaudotos koronaviruso pandemijos suvaldymui bei neigiamiems jos padariniams likviduoti skirtos lėšos. Tiesa, artimiausiu metu to daryti nežadama, nes kol kas iš galimų 5 milijardų eurų pasiskolinta tik mažiau nei pusė. Pasak Eugenijaus Gentvilo, tikėtina, kad bus reikalaujama ne tik atskaitingumo Seimui ir šalies gyventojams – vyriausybės išlaidas turėtų įvertinti valstybės kontrolieriai.

„Manau, kad tikrai bus reikalaujama audito, bet kol kas tam per anksti. Be abejonės bus reikalaujama atsiskaitymo ir Seimo nariams, ir visiems gyventojams, nes pasiskolinta būtent jų sąskaita. Manau, kad šis reikalas nusikels į kitus metus, nes „spausti į kampą“, kur išleido pinigus, kai dar neišnaudotas visas galimas rezervas, dar ne laikas“, – teigė E. Gentvilas.

Opozicijoje esanti konservatorių frakcija kol kas dar nežino, ar bus reikalaujama ir audito, ar pakaks tik Vyriausybės pateiktos finansinės ataskaitos. M. Navickienė taip pat mano, kad tam dar kol kas per anksti.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių