Rinkimų rezultatai nenustebino: šalies ateitis priklauso nuo rinkėjų sąmoningumo

Reklama baigsis po sek.

Pasibaigus 2020 m. LR Seimo rinkimų I turui, net šešios šalies politinės partijos gali džiaugtis rezultatais. Gal pastarieji ir ne tokie, kokių tikėtasi, tačiau ateinančius ketverius metus parlamente gyventojų interesus atstovaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Lietuvos socialdemokratų, Darbo, Laisvės partijų ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai. Būtent šių politinių jėgų kandidatai daugiamandatėse apygardose pelnė daugiausiai rinkėjų balsų. Daugiausiai mandatų parlamente jau pelnė konservatoriai, o mažiausiai – liberalai. 

1. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 23 mandatai,

2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16 mandatų,

3. Darbo partija – 9 mandatai,

4. Lietuvos socialdemokratai – 8 mandatai,

5. Laisvės partija – 8 mandatai,

6. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 6 mandatai.

Nors kai kurie (ir ko gero tokių buvo ne vienas) rinkėjai, stebėdami iki paryčių skaičiuojamus rinkimų I-ojo turo rezultatus ir gūžčiojo pečiais, stebėdami, kaip didėja pasitikėjimo procentas Darbo partija ir Laisvės partija, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili tikina, kad rezultatai jos visai nenustebino.

“Tikrai nesutikčiau su kai kurių apžvalgininkų išsakytomis mintimis, kad įvyko kažkas netikėto. Jeigu sekė visuomenės apklausas, tai faktiškai, įvertinus galimą 5 proc. paklaidą, rezultatai nenustebino ir jie atitinka visuomenės anksčiau išsakytas pozicijas. Darbo partijos įvertinimas nėra netikėtas, pirmiausia jie patys įvairiuose susitikimuose, debatuose, diskusijoje, atvirai demonstravo ambicijas. O kalbant apie Laisvės partiją, jų programa buvo iš tiesų bene geriausiai parengta, 160 lapų, pateikta gražiai ir vizualiai,  ir įtikinanti, ypatingai jauną rinkėją. Jie taikliai pasirinko rinkėjų grupę, anksčiau taip ir neišnaudotą. Jeigu žmonių į rinkimus būtų atėję daugiau, galbūt ir tie rezultatai būtų šiandien kitokie. Ta pati Darbo partija nebūtų surinkusi tiek mandatų, kiek ji turi jų šiandien. “, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologė atkreipė dėmesį, kad fenomenaliomis politinėmis jėgomis ji labiau būtų linkusi įvardinti ne Darbo, Laisvės partijas, o liberalų sąjūdį bei socialdemokratus. Vieniems politinės jėgos skilimas davė naudos, kitiems – atnešė nesėkmę.

“Liberalų atveju, jeigu jie nebūtų skilę, nebūtų tiek balsų surinkę. O socialdemokratai, kadangi jų skilimas šviežesnis, tai prisidėjo prie katastrofos, nes matome, kad Lietuvos socialdemokratų ir darbo partija visai nepateko, o Palucko socdemai surinko daug mažiau negu jų ambicija buvo ir to siekė”, – teigė politologė.

II -ajame ture – valstiečių ir konservatorių dvikova 

Nors žvelgiant į daugiamandatėse apygardose atiduotus rinkėjų balsus ir aišku, kuri politinė partija turi daugiau mandatų parlamente (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 23 mandatai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16 mandatų), tačiau šiek skaičiai dar keisis po dviejų savaičių, kuomet įvyks antrasis Seimo rinkimų turas. Įnirtinga kova užvirs būtent tarp minėtų politinių jėgų ir pasak politologės, kol kas dar neaišku, kas galės švęsti tikrąją pergalę. Vienmandatėse apygardose į antrąjį turą pateko 56 konservatorių ir 32 valstiečių atstovai, pastarieji net 26-iose apygardose susikaus tarpusavyje. Nors žvelgiant matematiškai, didesnes galimybes laimėti turi konservatoriai, specialistė siūlo neskubėti. 

“Vertinant galimybes, tikimybę, kiek antrame ture galėtų gauti balsų antrame ture, ypatingai kovodami vieni prieš kitus, turime žiūrėti, kokios politinės jėgos užėmė trečią ir ketvirtą, penktą vietas, nes jų rinkėjai būtent ir turės pakeisti savo nuomonę ir pasirinkti.  Šiuo atveju, tikėtina, pasirinkimas yra šiek tiek didesnis valstiečių pusėje, nes centro kairės pažiūrų politinių jėgų yra daugiau, tai tikėtina, kad palaikys labiau valstiečius. Čia reikia žiūrėti pagal kiekvieną vienmandatę apygardą atskirai, nes kartais logika prasilenkia su realybe. Vienas dalykas, ko norėtų partijų lyderiai Vilniuje, visai kitas dalykas, kaip susiklosto santykiai vietoje. Kol kas situacija yra labai jautri, ir dėl to antras turas bus nepaprastai įdomus”, – sakė politologė.

Uostamiesčio apygardų rezultatai 

Klaipėdoje iš viso yra keturios apygardos. Nors jose jėgas išbandė beveik pusšimtis politikų, rinkėjai savo pasitikėjimą labiausiai išreiškė tik aštuoniems. Keturi iš jų po antrojo turo pateks į parlamentą ir ateinančius ketverius metus atstovaus gyventojų interesus.

Baltijos apygardoje daugiausiai balsų pelnė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Audrius Petrošius, surinkęs 21,74 proc. balsų visų dalyvavusių rinkėjų, antroje vietoje dėl mandato Seime kovos Mindaugas Bastakis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, surinkęs 12,49 proc. rinkėjų balsų.

Danės apygardoje pirmajame rinkimų ture pergalę išplėšė konservatorius Arvydas Pocius, surinkęs 25,99 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje liko liberalas Saulius Budinas – pelnęs 14,14 proc. rinkėjų pasitikėjimą.

Pajūrio apygardoje daugiausiai rinkėjų balsų pelnė liberalas Simonas Gentvilas (19,55 proc.), antroje vietoje liko, bet į kitą rinkimų turą pateko konservatorius Arūnas Barbšys (17,48 proc. rinkėjų balsų).

Marių apygardoje pirmo mūšio laimėjimą išplėšė valstiečių partijos narė Ligita Girskienė (23,12 proc.), antroje vietoje daugiausiai rinkėjų balsų pelnė konservatorius Kęstutis Navickas.

“Koks bus tas antrasis turas, viskas priklausys nuo to, ką pasirinks kiekvienoje apygardoje dalyvavusių trečių, ketvirtų ir penktų vietų politinių partijų rinkėjai. Tose paskesnėse reitingų pozicijose virė kur kas aršesnė kova, praktiškai vos keliais procentais ar net jų nuošimčiais atsiliekanti nuo pirmųjų sąraše. Viskas priklausys, kaip pasirinks piliečiai, gyventojai. Žinoma, didelė dalis rezultatų priklausys ir nuo pačių kandidatų, kaip jie savo debatais, diskusijomis, idėjomis sugebės pritraukti rinkėją ir pelnyti jo pasitikėjimą”, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

II-asis turas po dviejų savaičių

Po dviejų savaičių, spalio 25-ąją dieną vyks 2020 m. LR Seimo rinkimų antrasis turas, kuomet paaiškės galutinai, kas pateks į naujos kadencijos parlamentą. Kadangi rinkėjų aktyvumas pirmajame ture rinkimų dieną buvo mažesnis nei 2016-aisiais metais, politologė ragina nepatingėti ir iki galo atlikti savo pilietinę pareigą.

“Antrajame ture viskas daug paprasčiau – tik du kandidatai, reikia pasirinkti vieną iš jų. Pasidomėti teks ne 10-12 programų, o tik dviejomis, ir jas palyginti, kuri labiau atitinka jūsų lūkesčius, vertybes, prioritetus”, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Klaipėdos mieste LR Seimo rinkimų pirmajame ture aktyviausi buvo Danės apygardos rinkėjai, pasyviausi (ir tokie ne tik Klaipėdoje, tačiau ir Lietuvoje – priešpaskutiniai) – Marių apygardos rinkėjai:

Marių aypgarda – rinkimų dieną balsavo 39,59 proc. (iš anksto – 6,21 proc.);

Pajūrio apygarda – rinkimų dieną balsavo 42,81proc. rinkėjų (iš anksto – 12,14proc.);

Danės apygarda – spalio 11 dalyvavo 49,23 proc. rinkėjų (iš anksto dalyvavo 8,49proc.);

Baltijos apygarda – rinkimų dieną balsavo 41,14 proc. rinkėjų (iš anksto balsavo 8,54proc.).

 

 

 

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių