Šalies ekonomikai prognozuojamas dviženklis BVP smukimas

Reklama baigsis po sek.

Covid-19 krizės poveikis pradeda atsispindėti infekcijos paveiktų šalių statistikoje. Europos sąjungos ekonomika susitraukė 2,7 proc., Eurozonos – 3,3 proc. Pandemija labiausiai paveikė Prancūziją (šalies ekonomika sumažėjo 5,8 proc.), Ispaniją (5,2 proc.), Italiją (4,8 proc.). Tuo tarpu Lietuvos  ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,6 procentiniais punktais, tačiau pasak LR finansų ministro Viliaus Šapokos, ateinančių mėnesių rezultatai bus kur kas prastesni.  

II ketvirtį numatomas dviženklis BVP smukimas

Ekonominio vertinimo rodiklis  – prasčiausias per 7 metus (skaičiuojamas nuo 2013-ųjų). Šiemet jis nukrito 37 proc. Dviženklis kritimas užfiksuotas visuose sektoriuose, daugiausiai – paslaugų (-66 proc.).

Dėl tebetrunkančių ekonominių suvaržymų, neapibrėžtumo, išorės aplinkos, stipriai pablogėjusių verslo ir vartotojų lūkesčių, finansų ministras V. Šapoka teigė, kad 2-ąjį ketvirtį Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) gali sumažėti dviženkliu skaičiumi, tačiau koks jis būtų skalėje nuo 10 iki 99,  spaudos konferencijos metu įvardinti nesiryžo.  

Mažėjantį šalies BVP neabejotinai nulems prastėjantys pajamų surinkimo į valstybės biudžetą rodikliai. Balandžio mėnesį jie buvo trečdaliu mažesni nei planuota. Į valstybės biudžetą nesurinkta apie 31,1 proc. (221 mln. eur) planuotų pajamų, tai yra apie 28,5 proc. (195 mln. eur) mažiau nei praėjusių metų balandžio mėnesį.  Pasak finansų ministro V. Šapokos, tai lėmė įmonių veiklos apribojimai.

„Neabejotinai pajamų surinkimui įtakos turėjo įmonių likvidumo problemos. Įmonės  naudojosi galimybe atidėti mokesčius, taip pat  įtakos turėjo  ir prastesnis  įmonių vykdytos veiklos rezultatas.  Per pirmąjį ketvirtį,  sausio-balandžio mėnesiais, pajamų į biudžetą gauta apie 10,5 proc. mažiau nei planuota. Tai sudaro apie 300 milijonų eurų“, – teigė V. Šapoka.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius prognozuoja, kad ateinančius mėnesius realiai patirtus nuostolius pradės pajausti jau ir stambusis verslas. Neturint apyvartinių lėšų mokesčiai negalės būti sumokami, todėl valstybės biudžetas gali prarasti apie 20 procentų pajamų.

,,Kol kas didelių nuostolių galbūt dar nejaučia stambus verslas, tačiau tuoj baigsis ir žaliavos, stos gamyba, transporto sektorius. Pavyzdžiui, transporto sektorius, pagal mūsų skaičiavimus, juodžiausią scenarijų, iki metų pabaigos neteks apie milijardo eurų pajamų. Jau dabar aišku, kad, tarkim, įmonės turinčios 1-9 darbuotojus tiesiog išnyks dėl finansinių problemų iš akiračio ir rinkos. Tai žinoma, atsilieps iš šalies ekonomikai. Bijau, kad vertinant dabartinę verslo situaciją, BVP smukimas gali būti apie 20 procentų ir netgi daugiau“ – teigė R. Sartatavičius.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro teigimu, smulkus ir vidutinis verslas šiuo metu yra atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje. Ji šiek tiek gerėja tik tiems, kurių veiklą neseniai buvo leista atnaujinti, tačiau galinčių mokėti mokesčius į valstybės biudžetą yra tik vienetai. 

„Verslas, kurio veikla buvo ir tebėra uždrausta, neturi absoliučiai pajamų, sudėtinga su apyvartinėm lėšom, sustojo ir tiekimas, nes dalies atsisakė pirkėjai užsienio rinkoje. Gamyba taip pat patiria sunkumų.  Jeigu paslaugų atsisako stambios įmonės, tai visas vidutinis verslas, tiekėjai, viskas sustoja, prasideda grandininės reakcijos, nukirptos pagrindinės arterijos. Apie verslo atsigavimą kalbėti dar labai anksti. Verslas neturi iš ko mokėti. Mokesčiai yra atidedami, bet nepanaikinami. Viešasis sektorius kol kas yra optimistiškas, visada pasiruošęs pasidalinti verslo pelnu, bet nuostoliais dalintis nėra linkęs. Tai, manau, kad šalies BVP tikrai 12 ir daugiau procentų gali mažėti“, – teigė V. Kažuro.

Valstybės parama verslo nepasiekia

Dėl mokesčių atidėjimo jau kreipėsi beveik 200 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių verslo subjektų. Atidėti prašoma suma sudaro apie 330 milijonų eurų.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomojo direktoriaus R. Sartatavičiaus, šalies verslas galbūt galėtų lengviau alsuoti, jeigu valstybės teikiama parama būtų iš tiesų teikiama, o ne gražiais skaičiais vaizduojama viešojoje erdvėje.

Šiai dienai turime problemą, nes tie valstybės pagalbos paketai niekaip neįsivažiuoja. Pavyzdžiui, Invega.lt yra numatyta eilė priemonių, bet verslo jos niekaip nepasiekia. Įvairioms klasterinės garantijos paskoloms valstybė numatė skirti 425 mln. eurų, šiai dienai jos dar nepradėjo judėti, kol kas nulinis įsisavinimas. Apmokėtų sąskaitų paskoloms numatyta 50 mln. eurų – gegužės 4 d. duomenimis, verslas yra pateikęs 267 paraiškas, o lėšų skirta tik 1,9 mln. eurų, tai yra tik 4 procentai. Paskoloms labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiam verslui buvo numatyta taip pat 50 milijonų eurų, tai panaudota tik 13 procentų – pateiktos 1027 paraiškos (už 24 mln. eurų),  o patenkintos tik 264 paraiškos“, – dėstė R. Sartatavičius.  

Manoma, kad parama verslą pasiektų kur kas greičiau ir efektyviau, jeigu valstybė palengvintų tiek paraiškų pateikimo, tiek jų vertinimo reikalavimus.

„Ten tiek yra „geležinių klumpių“ pridaryta, kad nebeįmanoma. Kiek tu turi visko praeiti, užfiksuoti, užregistruoti, pateikti, patikslinti, vėl pateikti ir panašiai, tam, kad gautum paramą, kažkoks košmaras. Mes prašom, mažinkime biurokratinį aparatą, viskas juda labai lėtai. Nesakau, kad nedirba, bet dabartiniais tempais kol išjudės, mes negalėsim amortizuoti praradimų ir kelti šalies ekonomikos“, – R. Sartatavičius.

Kai kurie verslo subjektai valstybės teikiamos paramos pasiryžę atsisakyti, rizikuojant pasitraukti iš rinkos, nes 1 paraiškos pateikimo ir vertinimo procesas vykdomas net kelis kartus.

„Pagal mūsų atliktą apklausą tik 12 procentų įmonių pretendavo į tą paramą, nes reikalaujama pateikti tiek duomenų, kad tikrai verslininkams svyra rankos. Yra atvejų, kai paraišką dėl paramos teko teikti net 5 kartus, nes esą neatitiko kriterijų arba vos per kelias dienas atsiradusių naujų sąlygų. Iš pradžių sako, paramą duosime visiems, vėliau paaiškėja, kad tik kai kuriems“, – susirūpinimo dėl verslo ateities neslėpė V. Kažuro, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja.

Labiausiai nukentėjo turizmo sektorius

Situacija turizmo sektoriuje kol kas yra labai neaiški ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Uždaros tarpvalstybinės sienos, tebesitęsiantis karantinas nesudaro galimybių šiai sričiai išsijudinti, vykdyti veiklą. Prognozės nuteikia pesimistiškai.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, uostamiestyje kruizinių laivų šiemet galime ir nesulaukti.

„Kruizinė laivyba Klaipėdoje planuojama tik sezono pabaigoje, ir tai tik keletą laivų, nes kasdien masiškai sulaukiame rezervacijų atšaukimų. Gali būti ir taip, kad laivų visai neturėsime, o tokiu atveju žengsime 10 metų atgal ir visas įdėtas įdirbis nueis veltui“, – atviravo R. Savickienė.

Klaipėdoje apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės veiklos nebuvo sustabdžiusios, tačiau nėra klientų. „Tokia situacija ne tik pas mus. Visoje šalyje kažkiek dar išsilaiko tik tie  viešbučiai, kurie priima asmenis saviizoliacijai. Jau turime žinių, kad net pasibaigus karantinui kai kurie apgyvendinimo paslaugas teikiantys subjektai veiklą nutrauks ir į rinką nebegrįš“, – teigė R. Savickienė.  Nepaisant to, kad kai kurie skrydžiai į užsienio šalis po truputį ir atsinaujina, neslepiama, kad pasiekti iki pandemijos buvusią statistiką ir sugrįžti prie įprastinių srautų, šiam sektoriui gali prireikti net pusantrų metų laikotarpio.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių