Savaitė su Galimybių pasu: sumažėję klientų srautai ir netektos pajamos

Reklama baigsis po sek.

Nuo rugsėjo 13-osios dienos šalyje įsigaliojo ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims ir reikalavimas didesnėse nei 1500 kv. m. ploto parduotuvėse, paslaugų, pramogų teikimo vietose lankytis tik turint Galimybių pasą. Praėjus savaitei po naujosios tvarkos įgyvendinimo verslas neslepia – klientų srautai sumažėjo, apyvarta krito.

Grožio industrijos atstovai – išlikimo kovoje

Grožio paslaugų industrijos atstovams praėjusi savaitė nebuvo itin dosni ir optimistiškai nuteikianti. Į saloną atvykti be jokių išimčių gali tik Galimybių pasą turintys klientai. Pastarųjų srautai prasidėjus rudeniui įprastai sumažėja, tačiau šie metai išskirtiniai. Kirpėjų, spa specialistų kėdės tuštėja ir dėl Galimybių paso reikalavimų, ir dėl sezoninių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.

Iš tiesų sumažėjo klientų srautas. Tikrai kolegos patikino, kad tai vyksta ne tik dėl Galimybių paso, tačiau ir dėl galbūt rudeninės nuotaikų kaitos, prasidedančios ligos, gripai. Kolegos neslepia, daug kas atšaukia vizitus paskutinę minutę. Yra tokių, kurie neturi Galimybių paso, kurie net neketina įsigyti. Klientų mažėja, pajamos mažėja ir vėl kirpėjai neturės pilnų klientų kėdžių, pilnų užsakymų“, – teigė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.

Netekti klientai savaime suprantama tampa netektomis pajamomis. Vos savaitei praėjus taikant Galimybių pasą, šio sektoriaus verslo atstovai jau baiminasi, kaip reikės valstybei sumokėti mokesčius. Dar didesnį nerimą kelia ir tai, jog Vyriausybė apie galimybes kompensuoti dalį netektų pajamų – net neužsimena.

Vėl mes gausime išgyventi iš tų sunkiai uždirbtų pinigų. Niekas apie jokius kompensavimo mechanizmus net nekalba. Įvedus apribojimus, yra ženklus klientų sumažėjimas, treti metai eina, o mes niekaip negalim atsitiesti. Jaučiamės šiuo metu vėl kaip prieš karantiną – žmonių sumažėjo, ką darysime toliau? Esmė gal net ne Galimybių pasas. Esmė – kaip mes susigrąžinsim tuos prarastus klientus, kurių mes netenkam jau trečius metus. Teikiame ne pirmo būtinumo paslaugas, žmonės nusiteikę kai kurie ir tris mėnesius nesilankyti, kol viskas aprims. Mums gyventi, išgyventi ir mokesčius mokėti reikia šiandien. Nuotaikos žinokit tikrai liūdnos“, – neslėpė J. Mačiulienė.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė tikisi, kad artimiausiu metu šio sektoriaus atstovams bus panaikint kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimas. Tokį sprendimą vadina nelogišku ir argumentuoja eilinį kartą versle taikomus dvigubus standartus.

Kirpykloje aš pasiskiepijus, klientas – taip pat. Mes nesiglėbesčiuojame, esam su imunitetu, o turime dėvėti kaukes. Bare to nereikalaujama, prekybos centre – taip pat. Tai kur logika? Sveikatos minsitras labai džiaugėsi skiepijimo tempais šalyje, aš labai tikiuosi, kad tas rodiklis jį tiek nudžiugins, kad ir kai kuriuos perteklinius ribojimus panaikins. Leiskit žmonėms gyventi šiek tiek laisviau. Kiekvienas naujas nurodymas duoda labai daug naujų minčių ir atima labai daug jėgų viską padaryti, įgyvendinti ir padaryti taip, kad visiems būtų gera“, – J. Mačiulienė.

Klientų srautai sumažėjo ir viešojo maitinimo įstaigose

Kavinės, barai, restoranai dar iki rugsėjo 13-osios dienos galėjo pasirinkti veiklą vykdyti tik su Galimybių pasu. Tokia galimybe verslas pasinaudoti neskubėjo ir masiškai prašymų NVSC neteikė dėl nenoro prarasti dalies klientų ar pastaruosius skirstyti į dvi stovyklas. Nuo praėjusio pirmadienio pasirinkimo galimybės nebeliko.

Ypatingai Klaipėdoje pastebima tendencija, kad vienas iš kompanijos dalyvių ar žmonių grupės asmenų neturi Galimybių paso, tuomet būrelis patraukia kitur, ieško alternatyvos, vietos, kuri būtų priimtina visiems. Klientų srautai viduje yra sumažėję jau nuo rugpjūčio 16 dienos, kuomet buvo galima taikyti veiklą tik su šiuo dokumentu. Pasirodo, kad Klaipėdoje dar labai daug žmonių neturi Galimybių pasų arba tie, kurie juos turi, nėra linkę lankytis kavinėse ir baruose. Dalis žmonių atsisako švenčių, susibūrimų“, – teigė Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenij Sokolov.

Viešojo maitinimo sektorių laikinai gelbsti nustatyta išimtis, jog Galimybių paso neturintys klientai gali paslaugas gauti kavinių terasose, lauke. Tačiau ši priemonė tiek verslą, tiek dalį klientų džiugins nebeilgai.

Iš tikrųjų labai sveikintinas sprendimas leisti be Galimybių paso aptarnauti lauko terasose, nes, kaip ir minėjau, jeigu ateina kompanija ir vienas iš jų neturi dokumento, tuomet renkasi prisėsti lauke. Orai kaip matome vėsta, tam lauke greitai bus nebepatogu ir žvarbu sėdėti“, – J. Sokolov.

Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas neslepia, kad kartais tenka viešojo maitinimo įstaigų personalui susidurti su ribojimus bandančiais apeiti asmenimis, prašančiais vidaus patalpose priimti ir aptarnauti nereikalaujant Galimybių paso. Ir nors pastarasis dokumentas pirmąją savaitę sumažino kavinių, barų, restoranų lankytojų srautus, tai, pasak J. Sokolov, yra kur kas geresnė alternatyva veiklai nei visiškas visuotinis karantinas ir verslų uždarymas.

Prekybininkai skačiuoja netektas pajamas

Rugsėjo 13-osios dienos su nerimu ir baime laukė prekybos centrai bei didesnes nei 1500 kv. m. ploto turinčios parduotuvės. Pirmosiomis dienomis eilių susidarymo prie įėjimų dėl Galimybių paso patikros pavyko išvengti, tačiau nutiko priešingas nei tikėtasi dalykas – kai kur klientų srautai sumažėjo apie 30 proc.

Po pirmos savaitės jau galime daryti tam tikrus pastebėjimus. Nebuvo eilių, nes nebuvo ir lankytojų. Labai krito lankytojų srautai jau pirmosiomis dienomis. Labiausiai srautai krito maisto parduotuvėse, kai kuriuose tinkluose kritimas siekia iki 25-26 proc, o prasideda nuo 10 proc, tokiose amplitudės ribose, bet kritimas tikrai jaučiasi“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Pasak pašnekovės, nors atvykstančių pirkinių krepšelis ir nesumažėjo, tačiau tai neatsveria netektų klientų suteikiamų pajamų. Šiek tiek geresnės tendencijos ypatingai savaitgalį stebėtos ne maisto prekių parduotuvių apyvartoje.

Vėstant orams, matyt, žmones paskatino pasirūpinti šiltesne apranga bei avalyne, tai ypatingai savaitgalį ne maisto prekių parduotuvėse, kurios yra įsikūrusios prekybos centruose, fiksuotas klientų srautų padidėjimas. Jų apyvarta yra apylygė, jeigu vertintumėme su ta pačia savaite praėjusiais metais. Lygiagrečiai ir ten pat esančiose maisto parduotuvėse klientų srautų sumažėjimas buvo mažesnis, nei tose, kurios veikia ne prekybos centruose“, – R. Vainienė.

Maisto prekių parduotuvėse, kurios įsikūrusios ne prekybos centruose, turi mažesnį prekybos plotą ir nereikalaujama Galimybių paso, fiskuoja klientų srautų padidėjimą.

Labai skirtinga informacija, apibendrintų duomenų kol kas neturime, tačiau matome, jog kai kuriose tokiose mažesnėse maisto prekių parduotuvėse vienur apyvarta kilo apie 10-12 proc., kitose – vos pusę procento. Situacija skirtinga, po savaitės dar sunku surasti dėsningumą, analizei reikia daugiau laiko“, – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė.

R. Vainienė akcentavo, jog Lietuvoje taikoma išskirtinė tvarka – prekybą vykdyti su Galimybių pasu. Tokiam žingsniui ryžosi tik Kipras (ribojimai dar griežtesni) ir Prancūzija (Galimybių pasas taikomas tik virš 20 tūkst. kv. m. ploto prekyboje). Galimybių paso principu privalantys veikti verslininkai susiduria su nemenkais papildomais finansiniais kaštais, nes tikrintojams reikia mokėti atlyginimus, kurie kai kuriems atsieina ir apie 300 tūkst. eurų per mėnesį. Sumažėjus ir lankytojų srautams, dalis verslo yra „karpomi“ iš abiejų pusių.

Lazda yra su abiem galais. Iš vienos pusės klientų sumažėjimas, iš kitos – Galiymbių paso patikra. Girdžiu iš visų, kad jeigu tai truks ilgesnį laiką, tai kaštai yra tikrai dideli. Pirmojo, antrojo karantinų metu įsijungdavo paramos mechanizmas, dabar apie jį niekas nekalba. Tai nežinau, ar kalbėti apie nepagrįstų ribojimų panaikinimą, ar apie subsidijas, nežinau“, – R. Vainienė.

Kol kas dar anksti kalbėti apie galimas pasekmes verslui ir valstybės biudžetui, tačiau jau dabar matoma neigiama tendencija.

Netektos pajamos verslui yra ir mažesni surenkami mokesčiai į valstybės biudžetą. Dabar matome, kad ši lazda tvos tiekimo grandinei. Dabar kalbame apie klientų sumažėjimą, kitą savaitę pradės kalbėti tiekėjai. Kito mėnesio 25 dieną jau matysis PVM sumos, tai tada jau ir valstybė pasisakys, kiek yra netektų pajamų iš mokesčių. Kol kas anksti daryti išvadas, bet jeigu tokie ribojimai tęsis ilgesnį laiką, tai lies ir darbo rinką. Dirbančiųjų skaičius prekyboje yra apskaičiuotas pagal srautus, apyvartą. Jai mažėjant, natūralu, kad galimi pokyčiai darbo rinkoje, prastovos ir pan.“, – neslėpė R. Vainienė.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių