Seimas pritarė 200 eurų „priešrinkimine“ pramintai išmokai

Reklama baigsis po sek.

Šiandien LR Seimo nariai po ilgų diskusijų, pateiktų papildomų siūlymų ir svarstymų pritarė, kad visiems šalies gyventojams, gaunantiems senatvės, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto darbo laiko pensijas, taip pat kompensacijas už ypatingas sąlygas bei įvairias pašalpas, bus išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka. Iš valstybės biudžeto tai pareikalaus daugiau nei 180 milijonų eurų.

Ši Vyriausybės pasiūlyta pokarantinio priemonių paketo dalis pastarąją savaitę sukėlė nemažai diskusijų viešojoje erdvėje. Jų netrūko ir šiandieniniame Seimo posėdyje. Nepaisant to, daugumos balsų persvara valdantiesiems pavyko pasiekti savo tikslą. Vienkartinei išmokai pritarė 88 parlamentarai, prieš – 8, susilaikė – 6.

LR Seimo opozicijos narių pateiktiems siūlymams – griežtas ne

Kai kurie Seimo opozicijoje esantys parlamentarai siūlė 200 eurų išmoką mokėti ne rugpjūčio mėnesį, o išdalinti ją dalimis (po 50 eurų) ir vykdyti periodinius pervedimus nuo birželio mėnesio. Tokiu būdu iš valstybės biudžeto panaudoti daugiau nei 180 milijonų eurų paskatintų vartojimą ir greičiau padėtų auginti šalies ekonomiką.

„Mes pasirinkome su atsuktuvu įkalti vinį, nes su vienkartine 200 eurų išmoka rugpjūtį, socialinės atskirties nesumažinsime, valstiečių reitingų irgi nepakelsime, ekonomikos augimo taip pat nepaskatinsime. Siūlome tada bent dalimis mokėti. Nuolatinės periodinės pajamos paskatintų vartojimą, ir tai galėtų tęstis ilgiau nei 1 kartą”, – posėdžio metu teigė Seimo narys M. Majauskas.  

Pritarti tokiam siūlymui kolegas ragino ir Eugenijus Gentvilas: „Geriau į ekonomiką įlieti pinigus anksčiau, negu vėliau. Apskritai, visas šitas siūlymas leistų iš dalies atmesti bet kokius spėliojimus, kad tai yra tik valdančiųjų priešrinkiminė akcija.“

„Tai tegul birželį jau išmoka po tuos 200 eurų. Jeigu vyriausybės tikslas iš tiesų yra suteikti pajamų vartojimui, ir norima iš dalies apsaugoti šalies ekonomiką nuo komos, tai išmokų mokėjimo paankstinimas yra esminė šito sprendimo ašis”, – sakė D. Šakalienė.

Įtraukti šio siūlymo į svarstomą įstatymo pakeitimo projektą nepavyko, tam pritrūko pritariančiųjų balsų.

Pastarųjų nepakako ir Seimo narių siūlymams pakeisti išmokos pavadinimą. Gintarė Skaistė ragino projekte tai įvardinti kaip ekonomikos skatinimo priemonę.

„Mūsų požiūriu, tai turėtų būti ekonomikos skatinimo priemonė, o ne vienkartinė išmoka. Tada būtų ne tik logiškiau, tai taptų kaip signalas žmonėms, kad jie turi išleisti tuos pinigus, o ne kaupti ateičiai ir paslėpti juos kur nors savo spintoje“, – sakė Seimo narė G. Skaistė.

Kiti Seimo nariai ragino valdančiuosius būti sąžiningiems ir nesislėpti už biurokratinių frazių.

„Taip, kaip dabar parašyta, neatspindi realaus tikslo. Pavadinkime rinkimine išmoka, kad būtų aišku, nebeklaidinkime nei savęs, nei šalies gyventojų“, – sakė Seimo narys M. Majauskas.

Atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę situaciją, buvo siūlymų vienkartines 200 eurų išmokas diferencijuoti, t.y. skirti jas tik mažas pajamas gaunantiems senjorams ar socialinių išmokų gavėjams. Seimo posėdžio metu netgi pateikti duomenys, kad Lietuvoje yra 28 tūkstančiai senjorų, gaunančių didesnes nei 600 eurų pensijas, o 71 tūkstantis pensininkų dar ir dirba, tad visiems mokėti papildomas sumas nėra tikslinga. Vis dėlto ir šiam siūlymui pritarta nebuvo.

Sprendimas teigiamų rezultatų neduos

Po LR Seimo narių priimto sprendimo kalbinti politologai neslėpė, kad toks finišas nebuvo netikėtas.

„Opozicija pabandė ieškoti įvairių pinigų išmokėjimo būdų, bet nepavyko, todėl natūraliai niekas nedrįso priešintis iniciatyvai prieš senjorus. Šiame sprendime galima įžvelgti ne vien bandymą papirkti rinkėjus, manau, bandoma nukreipti dėmesį nuo koronaviruso pandemijos, nes dabar visas viešasis diskursas buvo nukreiptas į 200 EUR klausimą”, – teigė doc. Dr. Jaroslav Dvorak, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas.

Specialistai pastebi, kad nors šiandien ir nuspręsta šalies pensinikams bei išmokų gavėjams išdalinti po 200 eurų, toks dosnumas esminių ir jau ne vienerius metus įsisenėjusių šalies problemų – neišspręs.

„Skirdama tokią vienkartinę išmoką Vyriausybė neišspręs socialiai pažeidžiamiausių šalies gyventojų problemų. Neišspręs ši išmoka ir šalies ūkio problemų. Tikrai abejotinas yra vartojimo skatinimo motyvas, nes pensinio amžiaus žmonės nesudaro didžiosios dalies klientų, kuriuos prarado labiausiai nuo karantino nukentėjęs verslas (barai, restoranai, grožio salonai, pramogų pasaulis ir pan.). Tai apie kokio vartojimo skatinimą kalbama? Farmacijos?”, – sakė Gabrielė Burbulytė – Tsiskarishvili, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė.

Pašnekovė pridūrė, kad tokios vienkartinės išmokos skyrimas tikriausiai būtų logiškas, jei iki šiol būtų sukurtas ekonominis ir finansinis perteklius, rezervas.

„Bet dalintis iš skolintų pinigų, neinvestuojant į ekonomikos atgaivinimą bei negalvojant apie tai, iš ko ir kas turės visa tai kažkada grąžinti? Puota maro metu. Kaip tada negalvoti, kad visgi staiga beveik visas Seimas išsigando aktyviausios rinkėjų dalies?“, – G.  Burbulytė – Tsiskarishvili.

Opozicijoje esantys Seimo nariai apgailestavo, kad iš pasiskolintų milijardų parama skiriama ne tiems, kam labiausiai jos reikia, pavyzdžiui, darbo netekusiems žmonėms ar veiklą stabdyti priverstiems verslininkams.

„Ar nebus taip, kad tie pensininkai atiduos tą valstiečių skirtą dovanėlę 100 tūkstančių darbo netekusiems vaikams ir anūkams? Reikėtų sistemingai rūpintis senjorais“, – svarstė A. Armonaitė.  

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslėpė apmaudo, kad valdančioji dauguma savo sprendimais supriešina visuomenę, nes ne visiems tolygiai paskirsto teikiamą paramą ir dėmesį. Pavyzdžiui, šalies studentų socialinėms stipendijoms nerado biudžete nei 2 milijonų (tai sudaro vos 1 procentą vienkartinėms išmokoms skirtos sumos).

„Vakar Seimo Švietimo ir mokslo komitete paaiškėjo vienas bjaurus dalykas – Vyriausybė nerado 2 milijonų eurų socialinėms studentų stipendijoms padidinti, bet rado beveik 200 milijonų pensininkams. Ar tai reiškia, kad studentai neverti valstybės dėmesio? Jeigu mes daliname mokesčių mokėtojų pinigus, tai turime daryti kiek galima tikslingiau. Ir nesupriešinant skirtingų visuomenės grupių. Dabar gi mes pensininkus iškeliame aukščiau skurstančių studentų. Supriešiname senjorus ir vienišas mamas, auginančias vaikus. Net jeigu jie gautų ir vienodai, tuos pačius 200 eurų, ar jų poreikiai yra vienodi?”, – V. Čmilytė-Nielsen.

Specialistai kone vienbalsiai mano, kad vienkartinė 200 eurų išmoka nepaskatins vartojimo, nes dauguma senjorų tuos pinigus atsidės sunkesniam laikotarpiui arba pasilaidojimui. Tokiu būdu išdalinti milijonai neduos teigiamų rezultatų ir šalies ekonomikai. Sutariama ir dėl to, kad šiandien skirta finansinė dovana tikrai nesumažins šalyje egzistuojančios socialinės atskirties problemos.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių