Tarša Vitės kvartale: gyventojai kenčia, įmonės kaltę neigia

Reklama baigsis po sek.

Dėl kelis dešimtmečius besitęsiančios taršos problemos Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje esančiame Vitės kvartale šiandien buvo surengtas dar vienas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei atsakingų institucijų atstovų posėdis. Jame aptartos ne tik atliktų tyrimų išvados, bet ir pakviestos pasiaiškinti greta gyvenamųjų teritorijų veiklą vykdančios įmonės.

Užfiksuoti ribinių verčių viršijimai

Posėdžiui pirmininkavęs Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys informavo, kad pastaruoju metu sulaukiama gausybės Vitės kvartalo gyventojų skundų. Žmonės nuogąstauja ne tik dėl padidėjusios dulkių sklaidos, bet ir dėl paaštrėjusių kvapų, kas šioje teritorijoje nebūdavo itin dažnai jaučiama. Savivaldybės administracija, reaguodama į situaciją, užsakė oro kokybės tyrimus. Jų rezultatuose akivaizdžiai nurodyti kai kurių medžiagų viršijimai.

Balandžio 30 – gegužės 1 dienomis atlikus oro tyrimus ties Sportininkų gatvės 44 namu, buvo užfiksuota lakiųjų organinių junginių ribinių verčių viršijimas.

„Nustatyti lakiųjų organinių junginių (LOJ) viršijimai. Jeigu benzeno ribinė vertė yra 5 mikrogramai kubiniame metre, tai balandžio 30 dieną šios medžiagos užfiksuota 8 μg /m3, tą pačią dieną po pietų imtas mėginys jau rodė 5 μg /m3, o paskui, gegužės 5 dieną, koncentracija jau buvo 12  μg /m3 . Kita medžiaga, Etilbenzenas – balandžio 30 dieną buvo atlikti 2 ėmimai, išvadose rašo, kad aptikta 32 ir 73 μg /m3, o norma leidžiama tik 20. Gegužės 1 dieną etilbenzeno rasta 30 μg /m3“ , – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Violeta Gutauskienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atlikus matavimus, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), taip pat į Aplinkos apsaugos departamentą  dėl neplaninio patikrinimo ir situacijos tyrimo.  Gavo atsakymą, kad šios užduotys jau yra vykdomos ir jas planuojama užbaigti gegužės 28 dieną.

„Patikrinimas atliekamas, renkami duomenys iš Klaipėdos naftos, yra paimti aplinkos tyrimai, kai gausime rezultatus, turėsime pilną informaciją, tada galėsime išsamiai kalbėti. Kol kas išvadų neturime. Šios savaitės pabaigoje turėtų būti visi tyrimų rezultatai. Atliekame patikrinimus, įmonės pateikia duomenis, kas tomis dienomis buvo kraunama“, – dėstė Egidijus Kvasauskas, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas.  

Įmonės kaltę neigia

Nuotoliniu būdu vykusio posėdžio metu buvo paprašyta visų greta Vitės kvartalo veiklą vykdančių įmonių atstovų pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos ir informuoti apie kalbamu laikotarpiu (balandžio pabaiga – gegužės pradžia), kuomet buvo sulaukta daugiausiai gyventojų skundų, vykdytus darbus.

UAB „Krovinių terminalo“ vyr. technologas Gintaras Gvezdauskas teigė, kad minėtu laikotarpiu, t. y. balandžio 30 dieną, terminalas iš tanklaivio išsikrovinėjo į savo rezervuarą benziną. „Krova vyko nuo 10,54 val. iki 16,30 val., vagonų cisternų krovos nevykdėme. Gegužės 1 dieną į tą patį tanklaivį apie 11,42 val. pradėjom krovą iš savo rezervuaro, rekuperacija veikė, vagonų tą dieną mes nekrovėm. Kvapų savo teritorijoje neužfiksavom jokių. Sanitarinės apsaugos zonos monitoringas vykdomas, 4-iuose mūsų postuose, kur atliekami LOJ matavimai, didžiausia koncentracija buvo 1,17, o norma leidžiama iki 5. Benzenas, toluenas, etilbenzenas ir panašiai, tokių medžiagų mes net neturime, krovos metu neskleidžiame. Mumis tikrino jau iš Aplinkos apsaugos agentūros, buvo atvažiavę 19 dieną, ėmė mėginius iš rekuperacinių įrenginių, turime atsakymus, mes neviršijame ribinės vertės. Reiškia mūsų rekuperacinė sistema veikia tinkamai ir išvalo krovos metu išmetamo LOJ kiekį“, – dėstė G. Gvezdauskas.  

AB „Klaipėdos nafta“ atstovai posėdžio metu neslėpė abejojantys, ar tomis dienomis apskritai buvo tinkamai paimti oro mėginiai. Neva abejonių kelia gauti rezultatai, kurie palyginti neatsižvelgiant į teisės aktus, be to, rodikliai nesutampa su Klaipėdos naftos monitoringo duomenimis.

„Gauti tyrimai ir jų palyginimas su ribinėm vertėm yra nereprezentatyvūs, nes jie neatitinka realybės, netinkamai buvo paimti mėginiai. Ar yra viršijimų pagal jūsų surinktus metodus, mes negalime konstatuoti. LOJ pusės valandos ribinė vertė yra 5 mikrogramai. Pagal jūsų atliktus tyrimus, bendra suminė vertė šitų teršalų nesiekia net 1 miligramo. Akivaizdu, kad viršijimo nėra. Mes išsianalizavome savo LOJ rodiklius, kurie rodo, kad tuo metu, kai buvo imami mėginiai savivaldybės užsakymu, tai pas mus didžiausia vertė Naftos terminalo teritorijoje balandžio mėnesį buvo 1,92, o gegužę – 1,54 μg /m3. Tai apie kažkokius viršijimus mes kalbėti iš esmės net negalėtume. Mes krovėme tuo momentu iš vagonų mazutą ir benziną, tanklaivių iškrovimas/pakrovimas nevyko. Kažkokių produktų naftos terminalas šiuo metu net nekrauna. Tokių kaip benzenas, ksilenas ir panašiai“, – teigė Jurgita Lengvytė, įmonės „Klaipėdos nafta“ aplinkosaugos vadovė.

Tokiems išsakytiems argumentams kritikos negailėjo Vitės bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis: „Įmonės atlikti tyrimai visada rodo, kad viršijimų nėra, o gyventojai vis tiek kenčia ir tuos kvapus jaučia labai aštriai. Jie įsivaizduoja, kad dabar rodo ten 1,4 punkto ir nesiekia ribinės vertės, o mes negalime net išbūti lauke. Laboratorijų atlikti tyrimai rodo viršijimus, o įmonių rodo, kad viskas gerai. Mes linkę tikėti tais tyrimais, kurie atspindi mūsų jauseną, nes daugumai lauke nuo kvapų ir galva svaigsta“, – T. Meškinis.

Uostamiesčio vicemeras Arūnas Barbšys tikino, kad nors didele dalimi įmonių veikloje viršijimų ir nenustatyta, siekiama, kad visi ūkio subjektai imtųsi maksimaliai efektyvių priemonių, kad tų kvapų būtų kuo mažiau.

„Apie normas nekalbam, esmė, kad kvapai, teršalai gyvenamąsias teritorijas paliestų kaip įmanoma minimaliai ir gyventojai nekentėtų“, – A. Barbšys.

Dėl Vitės kvartale oro taršos kvapais keliamos įvairios versijos. Manoma, kad to priežastimi gali būti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teritorijoje esantys laivai, tanklaiviai. Neatmetama galimybė, kad nemalonius kvapus gyventojai jaučia ir dėl galimai Lietuvos geležinkelių teritorijoje vėdinamų, ventiliuojamų vagonų. Šias versijas minėtų įmonių atstovai atmetė.  

„Mes nekontroliuojam kvapų kraunant tanklaivius. Įmonės krauna uždaru būdu, tai joks kvapas negali pasklisti. Krovos procesų nekontroliuojam, esam pastatę 10 daviklių aplink Klaipėdos naftą ir krovinių terminalą, kurie matuoja LOJ koncentracijas, pagal mūsų stotelių duomenis taip pat nebuvo viršytos leistinos normos. Matuojam ištisą parą, kai tik mūsų prietaisai parodo viršijimą, mes nedelsiant susisiekiam su įmone ir aiškinamės situaciją. Mūsų tokia kontrolė, bet šiuo laikotarpiu balandžio-gegužės mėnesiais viršijimų nefiksavome“, – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kapitonas konsultantas Evaldas Zacharevičius.

„Mes vagonų vėdinimo neatliekame, vagonai užkraunami, užplombuojami, sandariai uždaromi, pačiam kelyje mes jokių procedūrų neatliekame, papildomai tik apžiūrime vagonus, ar jie sandariai uždaryti, tai mes jokių krovų ar vėdinimų neatliekame“, – teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Aplinkos apsaugos skyriaus vadovas Rokas Vilniškis.

Dėl aplinkos oro taršos kvapais šioje teritorijoje bus laukiama galutinių Aplinkos apsaugos departamento specialistų atliekamo tyrimo išvadų. Jas aptarus bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų. Savivaldybės administracija dar kartą ragino įmones imtis efektyvių taršos mažinimo priemonių, nepaisant to, ar ribinės vertės yra viršijamos, ar ne.

Klaipėdos miesto savivaldybė reikalauja „Klasco“ krovos atviru būdu stabdymo

Daugiausia klaipėdiečių skundų sulaukiama dėl padidėjusio dulkėtumo. Vitės kvartalo gyventojai nuolat viešina vaizdo medžiagą su pajuodusiomis palangėmis, per naktį spalvas pakeitusiomis transporto priemonėmis.

„Gyventojai nuolat skundžiasi, palangės, automobiliai dulkėti, pastatai vakare švarų, iš ryto randi kitokį. Kol krovimas nebus uždaras arba iškeltas, tai problema išliks. Kai kur nuo tvoros iki namo vos 50 metrų. Mes norime, kad krova būtų kuo greičiau panaikinta“, – teigė T. Meškinis.

Įmonės „Klasco“ krovos stabdymo arba perkėlimo pageidauja ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas.

„Pirmiausia turi būti sutvarkyta krova taip, kad nebūtų jokio dulkių sklidimo į aplinką iš krovos vietos. Tyrimus galime šimtais daryti, bet jeigu taršos šaltinyje krūvos viršys stogus ir bus supiltos aukštai, ir jeigu krova vyks neuždarytose patalpose, tai ta problema išliks amžinai. Reikia įmonei imtis kardinalių sprendimų: arba atsisakyti krovos, arba ją vykdyti uždaru būdu“, – teigė R. Grigaliūnas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Violeta Gutauskienė akcentavo, kad jau yra parengtas raštas į Aplinkos  ministeriją ir Aplinkos apsaugos agentūrą dėl „Klasco“ veiklos sustabdymo.

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (Klasco)“ veiklą akylai stebi ir aplinkosaugininkai. Šiuo metu yra vykdomas tyrimas.  

„Mes tą tyrimą dabar ir atliekame. Bendradarbiaujame ir su agentūra, jie įsipareigojo kartu su universiteto mokslininkais išmatuoti Klasco teritorijoje ir aplinkiniuose kvartaluose ant paviršių nusėdančių kietųjų dalelių kiekius, kilmę, ar jie sutampa su gyvenamojoje aplinkoje randamais. Tyrimą atlieka vis kiti specialistai. Net įmonei nežinant buvom ir dronus pakėlę, kaip vykdoma krova ir panašiai. Bandėm pasislėpę plaukti ir nuo Marių pusės. Šiai dienai visa filmuota ir kita surinkta medžiaga leidžia teigti, kad viskas atliekama pagal išduotą leidimą ir taršos mažinimo priemonių planą. Reikia griežtinti teisės aktus. Kitos išeities nėra“, – teigė E. Kvasauskas, Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas.  

Uostamiesčio meras Arūnas Barbšys priminė dar vasario mėnesį iš Lietuvos geologijos tarnybos gautą raštą.

„Jame teigiama, kad Klasco teritorijoje kraunamų krovinių cheminė sudėtis yra tokia pati kaip ir gyvenamuosiuose rajonuose ant paviršių nusėdusių dulkių. Tai abejonių lyg ir nekyla, kad uosto kroviniai įtakos turi“, – dėstė A. Barbšys.  

„Geologijos tarnybos raštas, išvados ir tos pačios dulkės koreliuoja su ta pačia geležies rūdos sudėtimi, tai kartoju, arba krova kitur, arba uždaru būdu, kad krova už tvoros neišeitų ir gyventojai galėtų gyventi kaip visi normalūs žmonės. Norisi įmonės veiksmų ir didesnių priemonių. Laukiame konkrečių veiksmų. Reikia šalinti priežastį, reikia ten spręsti klausimą, o ne gaudyti pasekmes“, – pritarė R. Grigaliūnas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis patikino, kad miestas savo pozicijos nekeis ir reikalaus įmonės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (Klasco)“ veiklos apribojimo.

„Norėtųsi vienąkart aiškių sprendimų ir priemonių. Kaip ten sako, „šunys loja, o karavanas eina“. Norisi aiškių tyrimų rezultatų, kokia ten iš tiesų situacija. Nuolat kalbam apie dulkes, kad jos neva iš transporto atplaukia, tai nebejuokingai jau atrodo. Palaikau poziciją, kad priemonės yra tikrai nepakankamos, jeigu net ir neviršija leistinos normos, bet taip, kaip yra dabar, nebeturi tęstis. Reikalausime, kad nebebūtų vykdoma atvira krova“, – G. Neniškis.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių