Tarybos posėdyje – nuveiktų darbų egzaminas

Reklama baigsis po sek.

Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba šiandien nuotoliniu būdu surengtame posėdyje svarstė savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio bei uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko pateiktas metines veiklos ataskaitas už 2019 metus. Abiems joms posėdžio dalyviai su mažesnėmis ar didesnėmis pastabomis pritarė.

Administracijos direktoriaus ataskaitai prieštaraujančių nebuvo

Administracijos direktorius Gintaras Neniškis metinę veiklos ataskaitą už 2019 m. pateikė dar kovo mėnesio pabaigoje. Daugiausiai Tarybos nariai priekaištavo dėl vis dar nepatvirtinto miesto bendrojo plano. Pasak G. Neniškio, šis procesas jau artėja link pabaigos.

„Nemenkas iššūkis suderinti interesus uosto, geležinkelių plėtros planus ir aplinkosaugos bei gyventojų interesus. Tikiuosi, kad pavyks ir pagaliau patvirtinsime bendrąjį planą” – teigė administracijos vadovas.

Gintaras Neniškis pabrėžė, kad šiemet skirs ypatingą dėmesį prioritetinėms sritims – investicinių projektų sėkmingesniam ir efektyvesniam įgyvendinimui, miesto infrastruktūros gerinimui, transporto pralaidumo didinimui. Neslepiama, kad kai kurie ankstesnės kadencijos Tarybos plėtoti projektai dienos šviesos taip ir neišvys – sutartis dėl Bastionų tilto projektavimo bus nutraukta.

Savivaldybės Tarybos nariai administracijos vadovui linkėjo daugiau dėmesio skirti miesto problemų sprendimui – ieškoti priemonių aplinkos oro taršos suvaldymui, efektyviau plauti gatves, efektyviau vykdyti kiemų infrastruktūros gerinimo programą bei gerinti atliekų išvežimo kokybę.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktai metinei veiklos ataskaitai pritarė 21 Tarybos narys, 10 susilaikė, prieštaraujančių – nebuvo.

Dėl mero ataskaitos – nuomonių dvikovos

Nuotoliniu būdu vykstančio posėdžio metu Tarybos nariai svarstė ir Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko pateiktą metinę veiklos ataskaitą už 2019 metus. Pastarąją sudarė net 30 lapų, joje išdėstyti beveik visi per praėjusius kalendorinius metus uostamiestyje atlikti infrastruktūros gerinimo darbai, įgyvendinami projektai, laimėti konkursai ir kt.

Tradiciškai, pateiktą miesto vadovo ataskaitą Tarybos nariai vertino dviprasmiškai. Opozicijoje esantys politikai joje pasigedo mero, kaip politiko, miesto lyderio, nuveiktų darbų bei atliktų pareigų ataskaitos.

“Meras pagal įstatymą atsiskaito Tarybai už savo veiklą, ir yra dar viena ataskaita, kur atsiskaito bendruomenei už savivaldybės veiklą. Tai įstatymas kaip ir apibrėžia, kokie mero įgaliojimai ir kuo jis rūpinasi, bet, deja, daugelis numatytų funkcijų ir pareigų ataskaitoje nėra paminėta, kaip sekėsi jas įgyvendinti, ir, matyt, čia jau patiems reikia daryti interpretacijas. Ar galite pasakyti, kodėl ataskaitoje dėmesys skiriamas ne savo ataskaitai, o savivaldybės ataskaitai? Kol kas negalime vertinti, kaip jums sekėsi įgyvendinti savo pareigas, funkcijas ir atsakomybes.“ – kritikos pažėrė Lina Skrupskelienė.

„Mere, su visa pagarba, nebebūkite artistas. Miestui reikia lyderio. Jūs nepasakėte pagrindinių miesto problemų. O jų yra švietimo, sveikatos, transporto srityse. Būkit kartu su komanda, o ne priekyje jos.“ – teigė Alina Velykienė.

Tuo tarpu Tarybos valdančioje daugumoje esantys nariai mero pateiktai ataskaitai pastabų neturėjo.

„Ambicijų visada galime turėti daugiau. Gal ir ne viskas susiklostė taip, kaip suplanuota, tačiau pateikta ataskaita neleidžia suabejoti, kad meras tikrai dėjo daug pastangų, kad mieste procesai judėtų tinkama linkme.“ – teigiamai mero ataskaitą vertino Audrius Petrošius.

Dėl uostamiesčio mero ataskaitos dvejopos nuomonės ne tik Tarybos nariai, tačiau ir politologai. Pasak Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjo doc. dr. Jaroslavo Dvorako, Klaipėdos vadovo ataskaita pakankamai gera. „Įvardinti pagrindiniai dalykai, ties kuriais buvo orientuota mero veikla. Aišku, buvo galima tiksliau ir glausčiau sudėlioti svarbiausius akcentus.“ – doc. dr. J. Dvorak.

Tuo tarpu politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili kritikavo ir pernelyg didelę mero ataskaitos apimtį ir patį turinį.

„30 lapų teksto, kuriame detaliai išvardijami svarbiausi praėjusių metų įvykiai, labiau primena Naujųjų metų išvakarėms skirtą gražiausių praėjusių metų įvykių kaleidoskopą korporatyvo vakarėlyje, po kurio jau galima pasakyti tostą apie tai, kokie mes visi buvome geri ir gražūs. Bet ar mero, kaip politiko didžiausias rūpestis yra sudaryti 2019 metų darbų sąrašą? Ypač, jei didesnioji dalis tų darbų yra atliekama savivaldybės administracijos direktoriaus priežiūroje, o kita dalis – tai jau net po kelis dešimtmečius mieste vykstantys tradiciniai renginiai ir pan.? Kur paties mero darbai? Turinys taip pat nuvilia. Meras džiaugiasi, kiek daug miesto gyventojų palankiai vertina mieste vykstančius procesus. Deja, kažkodėl apeinami gyventojų išsakyti skauduliai. Vienas jų – gyventojai tiek anketinės apklausos, tiek ir fokus grupių apklausos metu išsakė vieną opią problemą – tai savivaldybės bendravimas, bendradarbiavimas, komunikavimas su miestiečiais. Jau daugybę metų šios problemos nepavyksta išspręsti. To turi imtis politikas – lyderis, miesto galva. Todėl liūdna, kad bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą, dėmesio miesto gyventojams ataskaitoje labai labai mažai.” – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir socialinių mokslų katedros lektorė.

Nepaisant posėdžio metu Tarybos narių išsakytų pastabų, daugumos balsų persvara mero pateiktai ataskaitai buvo pritarta. Už balsavo 18 narių, prieš – 3, susilaikė – 10.

Atsiskaityti turi ne visi

Pateikti veiklos ataskaitą pagal vietos savivaldos įstatymą kartą per metus privalo tiek miesto meras, tiek Tarybos nariai. Deja, ne visiems galioja vienodi atsiskaitymo principai. Miesto vadovas metinę veiklos ataskaitą turi pateikti Tarybai. Jos nariai vertina, kritikuoja, teikia pastabas ir, galiausiai nusprendžia, ar pritarti pateiktam dokumentui, ar ne. Tuo tarpu dažnai kritikos negailintys Tarybos nariai savo nuveiktus darbus kartą per metus privalo pateikti visuomenei pasirinktu būdu. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos veiklos reglamentą, miestiečių išrinkti politikai ataskaitas pateikia savivaldybės tinklapyje. Tokiu būdu išvengia tiesioginės tiek rinkėjų, tiek kolegų kritikos.

Politologas J. Dvorak nemano, kad posėdžio metu turėtų atsiskaityti visi Tarybos nariai, nes tai galėtų virsti ilgu ir chaotišku procesu, tačiau pasak specialisto, “prasminga būtų, kad partijos ir komitetai kasmet pateiktų savo apibendrintas ataskaitas. Be to, Tarybos nariams nedraudžiama ieškoti inovatyvių ataskaitos pateikimo būdų, neapsiribojant tik įstatymo raide.” – teigė J. Dvorak.

Metinių veiklos ataskaitų forma – nereglamentuota

Nors kasmet Tarybos nariai pateiktoms metinėms veiklos ataskaitoms vis daugiau išsako pastabų nei pagyrimų, esminė problema ko gero, ne padaryti ar nepadaryti darbai. Miestiečių išrinktiems politikams iki šiol nėra nustatyta, kokia forma jie turi atsiskaityti gyventojams ar Tarybai. Kiekvienas narys nuveiktus darbus gali išdėstyti jam pačiam priimtinu būdu. Dažniausiai apsiribojama lankytų posėdžių, priimtų sprendimų statistika, kartais dar pateikiama kokiam komitetui ar komisijai priklauso. Turinio reikalavimai netaikomi ir miesto mero ataskaitoms.

2019 m. Tarybos narių veiklos ataskaitas galite rasti ČIA

„Taryba tai yra suverenas, kurio sprendimus įgyvendina savivaldybės administracija. Tarybos ataskaita yra viskas – komitetų veiklos statistika, tarybos veiklos statistika, tai yra ta ataskaita, statistinė pusė, kuri yra kiekvienos ataskaitos neišvengiama dalimi. 9 metai dirbu šitoje pozicijoje, bet tiek daug sričių, kuriose naujai reikėjo gilintis į gelmes, kiek dabar, dar niekada neteko. Veikla yra tokia, kokia yra, ji pateikta, tai atspindys ne kiek mano kaip asmens, kaip valstybės tarnautojo, bet kaip visos tarybos bei jos institucijų ataskaita taip pat.“ – į Tarybos narių išsakytą kritiką atsakė miesto meras V. Grubliauskas

Politologai pastebi, kad kol nėra aiškios ir reglamentuotos tvarkos, kitų politikų, Tarybos narių išsakyta kritika dėl miesto ar administracijos vadovų pateiktų ataskaitų yra nekonstruktyvi. “Kiekvienas politikos veikėjas kritikuodamas sprendžia savo klausimus. Natūralu, jog tai gali būti ir politinės ambicijos.” – J. Dvorak.

„Kadangi neturime norminių ataskaitų sudarymo gairių, todėl realiai didžioji dauguma ataskaitų dažniausiai susiveda į nuveiktų darbų surašymą, nesigilinant į iškilusias problemas ar jų sprendimų paieškas.” – G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Blogą pavyzdį rodo Seimo nariai

Savo nuveiktais darbais nelinkę dalintis ir LR Seimo nariai. Nors jie, kaip ir Tarybos nariai, veiklos ataskaitas turi pateikti kartą per metus, deja, šio reikalavimo dažniausiai paisoma tik artėjant rinkimams.

“Seimo nariai turi rodyti pavyzdį, ir be jokios abejonės, būti nuolat atskaitingi savo rinkėjams. Akivaizdu, kad tokia praktika yra ydinga ir parodo politinio raštingumo stoką.” – teigė politologas J. Dvorak.

Beje, metinių veiklos ataskaitų nepateikusiems politikams netaikoma jokia administracinė atsakomybė. Seimo narių atsiskaitymo rinkėjams forma taip pat nereglamentuota, ir panašu, to daryti net neketinama.

Politologai teigia, kad tiek Tarybų, tiek Seimo nariai tol nesiims sąžiningai ir skaidriai visais įmanomais būdais atsiskaityti rinkėjams, kol to nereikalaus patys žmonės.

“Problema, kad nėra poreikio iš visuomenės. Niekam neįdomu, niekas neskaito. Kol iš apačios žmonės nepradės norėti skaityti, tol niekas nesiims detalaus teisinio reglamentavimo. Čia ne Seimo, ar mero, ar Tarybos problema. Problema yra mūsų žmonių politiniame (ne) raštingume.” – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tačiau įstatymų leidėjams, gyventojų pasitikėjimą pelniusiems yra taikomi kur kas aukštesni reikalavimai. Nors jų veiklos ataskaitų forma ir nėra reglamentuota, to nereikalauja ir rinkėjai, pakaktų vadovautis bent jau valstybės politiko elgesio kodeksu. Jame aiškiai išdėstyti principai – atskaitingumas, skaidrumas, sąžiningumas, pavyzdingumas, atsakomybė.

Įstatymai nenumato, bet ir nedraudžia pačioms savivaldybėms, pavieniams Seimo nariams imtis iniciatyvos ir pasidaryti ataskaitų turinio rašymo gaires, ar reglamentuoti, kad visiems politikams galiotų vienodos atsiskaitymo formos.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių