Ugniagesiai pradėjo rengti prevencinius reidus

Reklama baigsis po sek.

Nuo kovo 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai visoje Lietuvoje pradėjo rengti reidus populiariose gyventojų susibūrimo vietose ir garsiakalbiais informuoti juos tiek apie karantino sąlygų laikymąsi, tiek apie gaisrų prevenciją atvirose teritorijose. Kadangi pastaruoju metu šalyje padidėjo žolės gaisrų skaičius, reidų metu bus siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į šią problemą ir informuoti juos apie šių gaisrų pavojų.

Reidų tikslas – įvertinti atvirų teritorijų priešgaisrinę būklę, identifikuoti potencialias vietas, kuriose gali kilti tokie gaisrai, numatyti galimas papildomas prevencines priemones.

Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę, taip pat dėl neatsargaus ir neatsakingo žmonių elgesio su ugnimi, tokius gaisrus neretai sukelia išdykaujantys vaikai.

Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Nereikėtų pamiršti, kad miškuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai.

Gaisrai atvirose teritorijose pavojingi, nes plinta itin greitai, juos sunku kontroliuoti, jie gali persimesti į sodybas, uždegti gyvenamuosius namus, kitus pastatus.

Tokius gaisrus gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Šiemet Lietuvoje atvirose teritorijose jau kilo apie 600 gaisrų, jų metu išdegė apie 400 ha pievų, ražienų ir miško paklotės. Klaipėdos regione gesinti gaisrų atvirose teritorijose ugniagesiai vyko kone 50 kartų.

Gyventojams už sausos žolės deginimą numatyta atsakomybė – baudos nuo 30 iki 300 eurų.

Patarimai:

  • kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
  • ruošiantis deginti augalinės kilmės atliekas, jas sugrėbti į krūvas ir deginti ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų;
  • laužą kūrenkite ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių, degių medžiagų sandėliavimo vietų;
  • laužus kurti tik specialiai įrengtose ir specialiais ženklais pažymėtose laužavietėse, nepalikite laužo be priežiūros, būtinai užgesinkite ugniavietę.
Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių