Už aplinkos taršos įrodymą – grasinimai teismais

Reklama baigsis po sek.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkai atliko tyrimą  „Kietųjų dalelių kiekio ir sudėties bei kilmės nustatymas Klaipėdos mieste“. Aplinkos apsaugos agentūros iniciatyva, KU mokslininkų metodika buvo pritaikyta ir analizuojant Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos aplinkos oro kokybę. Po pateiktų atlikto tyrimo išvadų aukštojo mokslo įstaiga susilaukė įmonės grasinimų.

 Socialiniuose tinkluose praėjusią savaitę paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas viename nuotoliniu būdu vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje neslėpė, jog po paviešintos tyrimų ataskaitos iš įmonės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) sulaukė grasinimų teismais.

„Mes ką tik įrodėme, kad Klasco geležies rūda teršia 600 metrų nuo teritorijos, ir ką jūs manote, mes jau turime teisminį procesą beveik. Klasco sakė paduos universitetą į teismą, nes tai naudojom nepakankamai įrodytą metodiką, nors ta metodika yra pakankama. Tai matot, nėra taip paprasta imtis iniciatyvos, nors mes čia dirbom su Aplinkos apsaugos agentūra ir tai įrodėm, paviešinom, bet sulaukėm didžiulio spaudimo iš visur ir toliau sulaukiame“, – vaizdo įraše sakė universiteto vadovas prof. dr. A. Razbadauskas.

Aukštojo mokslo įstaigos rektorius savo pasakytų žodžių neatsižada, tačiau patikino, kad tiesioginių grasinimų teismais iš pačios įmonės administracijos nesulaukė – tokią žinutę įskaitė įvairiose žiniasklaidos publikacijose.

„Vaizdo įrašas, mano pasisakymas yra iš komiteto posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama tarša kietosiomis dalelėmis. Ši problema aktuali, Klaipėda su šia situacija patenka į raudoną zoną, esame kabutėse lyderiai šioje srityje. Mes tiesioginių grasinimų nesulaukėme, jų nebuvo, bet matėme spaudoje straipsnius, viešoje erdvėje diskutuojama, kad Klaipėdos universiteto galimai nepatvirtintais metodais atlikti tyrimai gali būti užginčyti. Buvo žadama iš generalinio direktoriaus viešoje erdvėje, kad bus parengtas pranešimas spaudai, kuriame bus pateiktas tyrimų išvadų vertinimas ir tai neva bus išplatinta visoms žiniasklaidos priemonėms ir universitetui, be to iki šiol taip ir nesulaukiame“, – teigė prof. dr. A. Razbadauskas.

Klaipėdos universiteto vadovas neslepia apmaudo, kad vietoj rodomos iniciatyvos bendradarbiauti ir kartu spręsti aplinkos taršos problemą uostamiestyje, įmonė Klasco viešoje erdvėje užsiima gynyba. Žinant ne tik tai, kad klausimas itin aktualus tiek miestui, tiek nuo taršos kenčiantiems ne vienerius metus Vitės kvartalo gyventojams. Kol kas laukiama minėtos bendrovės atsako į pateiktus tyrimų rezultatus.

Portalas balticumzinios.lt su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija susisiekė dar  praėjusį ketvirtadienį. Komunikacijos skyrius įmonės poziciją šiuo klausimu ketino pakomentuoti, tačiau iki šiol jokio atsakymo taip ir nesulaukta. Priminus apie laukiamą komentarą, buvo teigiama, kad netrukus jį atsiųs.

KLASCO abejoja tyrimų metodikos patikimumu

Iš viešoje erdvėje pateiktų publikacijų akivaizdu, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanija abejoja mokslininkų bei aplinkosaugininkų pasirinkta tyrimo metodika. Pastarieji atkerta, kad ji kol kas Lietuvoje dar nėra reglamentuota, tačiau abejoti jos tinkamumu ar tikslumu nėra pagrindo. Kaupikliai plačiai naudojami Vakarų Europoje bei Azijos šalyse, dažniausiai – uostų teritorijose.

Jie leidžia efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą, identifikuoti jų sudėtį bei taršos šaltinius, modeliuoti kietųjų dalelių sklaidos tendencijas. Naujoji metodika buvo pritaikyta KLASCO teritorijos, esančios miesto centrinėje dalyje, aplinkos oro kokybei tirti.

„Toks metodas dulkių rinkimo yra taikomas plačiai visame pasaulyje, galbūt kaupikliai naudojami šiek tiek kitokie, bet esmė nesikeičia. Metodas yra net tikslesnis nei Lietuvoje iki šiol taikytas kietųjų dalelių rinkimas nuo įvairių paviršių, kuomet nuo palangių ar langų buvo renkami ėminiai, susimaišę su kitomis dulkėmis ar aplinkos oro taršos dalelėmis. Ar ta palangė buvo švari, ar langai valyti, prieš kiek laiko valyti. Šitas metodas leidžia paimti gryną be priemaišų kietųjų dalelių kiekį ir tirti jo sudėtį. Dabar medžiagos surenkamos į švarius kaupiklius. Tai leidžia identifikuoti tikrąją sudėtį, kas ten į juos patenka ir kiek“, – teigė vienas iš atlikto tyrimo autorių, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis.

Jam antrina ir Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

„Tai nėra naujas metodas kitose šalyse. Jis naujas tik Lietuvoje ir dar nereglamentuotas. Tačiau plačiai taikomas ypatingai uostų teritorijose. Aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl naujų tyrimo metodų taikymo ir taršos šaltinių vertinimo teisinio reglamentavimo. Tyrimo duomenis taip pat planuojama perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris pagal savo kompetenciją galės atlikti vertinimus dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai“, – teigė V. Bimbaitė.

Tyrimų rezultatai – nepalankūs KLASCO

Kartu su KU mokslininkais atlikti tyrimai atskleidė, jog iš bendrovės, atviruoju būdu kraunančios geležies rūdą, sklinda geležies dalelės, o Aplinkos apsaugos agentūros atliktas modeliavimas parodė, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo šios įmonės ir siekia dalį gyvenamosios teritorijos.

KLASCO aplinka buvo stebima 6 savaites (gegužės 28 d. – liepos 9 d.), 10 pasyviųjų kietųjų detalių kaupiklių buvo išdėstyti trejomis juostomis netoli įmonės (250 m, 400 m ir 650 m atstumu) ir rinko iš oro nusėdančias dulkes. Mokslininkų išvada vienareikšmiška: iš bendrovės sklinda geležies dalelės.

„Pagal mūsų rezultatus buvo nustatytas pakankamai didelis kiekis geležies tose nusėdusiose dulkėse, sakykim, didesnis nei kitose miesto vietose. Anomalinius geležies kiekius aptikome ir už 650 metrų pavėjui nuo įmonės teritorijos. Didžiausia aptikta geležies koncentracija bendrame skirtingų kietųjų dalelių kiekyje siekė net 40 proc. Mes aptikom aukštesnę koncentraciją geležies dalelių ir toje teritorijoje nėra kito taršos šaltinio. Mes lygiagrečiai tyrėme ir grunto sudėtį, kai iškėlėm tą klausimą, ar tai negali pakilti nuo grunto. Tačiau grunte tokių kiekių nėra. Taip pat buvo paimtas krovinio mėginys ir visi šie duomenys iš tiesų tarpusavyje gerai koreliuoja. Rezultatas yra toks, kad iš tiesų šita medžiaga geležies rūda išnešama iš teritorijos ir patenka į aplinką ir į kaupiklius“,- sakė vienas iš tyrimo autorių dr. P. Rapalis.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, Aplinkos apsaugos agentūra papildomai atliko oro kokybės vertinimą modeliavimo būdu KLASCO aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, kurio tikslas nustatyti, kaip kietosios dalelės galimai pasiskirsto aplinkos ore. Ištyrus ėminius ore, grunte bei įmonės Klasco krovinyje, paaiškėjo, kad tokios pačios sudėties kaip krovinyje dulkės nusėda ne tik įmonės teritorijoje, bet ir apie 650 metrų nuo jos. Aplinkos apsaugos agentūros specialistų atlikto tyrimo išvadose teigiama:

  • Gauti modeliavimo rezultatai atspindi per tyrimų laikotarpį sukauptų suspenduotų kietųjų dalelių (SKD) kiekio pasiskirstymą tirtoje teritorijoje.
  • Modeliavimo rezultatai rodo, kad esti dideli kietųjų dalelių sklaidos ore bei labai dideli sauso nusėdimo ant žemės paviršiaus gradientai:

nuo 12 iki >> 200 µg/m2/s – birių produktų krovos zonoje (židinyje);

nuo 3,7 iki 12 µg/m2/s –KLASCO teritorijoje;

nuo 1 iki 3,7 µg/m2/s – arčiausiai įmonės esančioje apgyvendintoje teritorijoje;

nuo 0,53 iki 1 µg/m2/s – juntama KLASCO veiklos įtaka teritorijoje: visuose mėginiuose aptinkama geležies rūdos dalis, tai nemažas, tankiai apgyvendintas miesto plotas, įskaitant Smiltynę;

nuo 0,22-0,45 iki 0,53 µg/m2/s – teoriškai dar gali būti randami birių medžiagų krovos pėdsakai (daugiausia tai smulkesnės frakcijos kietosios dalelės);

nuo <<0,00001 iki 0,22-0,45 µg/m2/s – foninis kietųjų dalelių nusėdimas (bendra miesto foninė tarša, žiedadulkės, sporos, suodžiai, su tolimomis pernašomis atkeliavusios smulkiosios antropogeninės kilmės arba natūralios kilmės dalelės ir pan.).

  • Kietųjų dalelių (KD10, SKD) sklaidos aplinkos ore rezultatai, remiantis ūkio subjektų ADMS-5.2 modeliavimo programa, rodo, kad KLASCO krantinės perimetre, birių produktų krovos zonoje (židinyje) viršijamos ribinės vertės (pvz., maksimali 24 val. koncentracija), tačiau už įmonės ribos kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore neviršija normų ir tolstant nuo įmonės, palengva suvienodėja su miesto fonine koncentracija.

Modeliavimas rodo, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo taršos šaltinio ir siekia nedidelę dalį gyvenamosios teritorijos.

„Mūsų nuomone, tokia didelė tarša negalėtų ir neturėtų būti tokiu atstumu nuo įmonės veiklos teritorijos. Žinoma, visiškai nulinės taršos pasiekti neįmanoma, tačiau įmonė turėtų susimąstyti, nes tokia tarša, kokią mes matome iš tyrimo rezultatų, tokia negali būti“, – teigė V. Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Viso miesto kietųjų dalelių tyrimas parodė, kad didžiausia geležies dulkių (dalelių) koncentracija yra Švyturio, Gulbių gatvėse. Paimtų mėginių ore sudėtis sutampa su Klasco įmonės krovinio sudėtimi. Tokiu būdu mokslininkams bei aplinkosaugininkams pavyko įrodyti, kad aplinką teršiančios dalelės sklinda būtent iš Klasco teritorijos.

Nors rezultatai akivaizdūs, kol kas dėl Lietuvoje nereglamentuotos tyrimo metodikos įmonei negalima taikyti administracinės atsakomybės. Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad įmonė turėtų susimąstyti, peržiūrėti savo veiklos procesus, naudojamas aplinkos taršos mažinimo priemones, ir kadangi jos šiuo metu nėra itin veiksmingos, vertėtų taikyti inovatyvius ir kur kas efektyvesnius sprendimus.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių