Vaistinės regionuose skaičiuoja paskutines dienas

Reklama baigsis po sek.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje turi fiziškai būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Iki šiol ten galėdavo dirbti tik farmakotechnikas, nuotoliniu būdu prižiūrimas vaistininko. Tokia veiklos forma buvo itin gaji regionuose, kaimo vietovėse, kur įvairių sričių aukšto lygio specialistus pritraukti ypač sunku.

Prognozuojama, kad dėl tokios ES direktyvos įgyvendinimo, po Naujųjų metų Lietuvoje sulauksime ne tik daugybės naujų bedarbių, bet ir 150 vaistinių uždarymo. Dar apie 272 vaistinės privalės trumpinti darbo laiką (darbo dienomis dirbs tik nuo 8 iki 15 val., savaitgaliais nebedirbs).

Išlaikyti vaistines veikiančias tiesiog nebebus galimybės, nes jau šiandien vaistininkų trūksta visoje Lietuvoje. Pagal Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją 2020 m. lapkričio 19 d. duomenimis darbo ieškojo vaistinėje tik 12 vaistininkų, o laisvų darbo vietų yra net 145. Vaistininkų trūkumas yra ir valstybinėse institucijose, ligoninės vaistinėse, vaistų gamintojų atstovybėse, LR Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje ir t.t. Vaistinės pasiruošusios įdarbinti kiekvieną vaistininką, jei tik jų būtų, bet jų nėra tiek, kiek reikia net šiai dienai, o neleidus dirbti farmakotechnikams vieniems su nuotoline vaistininko priežiūra, po 2021 m. sausio 1d. vaistininkų poreikis išaugs dvigubai, ar net daugiau.<…> Ypatingai kritiška situacija yra Skuodo, Joniškio, Ignalinos rajonuose. Vaistininkų katastrofiškai trūksta ir Rietavo savivaldybėje. Matome kad vaistininkų trūks ir Klaipėdos miesto bei Klaipėdos rajono savivaldybėse, vadinasi teks uždaryti ir čia ne vieną vaistinę. Yra tokių vietų, kur žmonėms iki artimiausios vaistinės teks važiuoti 20 ar net 30 kilometrų. “,- teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė – Gagė.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėjos Anželikos Oraitės atsakyme balticumzinios.lt portalui rašoma:

Ministerijos nuomone, yra svarbu ne tik platus vaistinių tinklas. Vaistinės turėtų ypatingą dėmesį skirti užtikrindamos paslaugų kokybę.<…>Nors yra atkreipiamas dėmesys į vaistines regionuose, tačiau reikia nepamiršti, kad šis pakeitimas bus taikomas tiek kaimo gyvenamųjų, tiek miesto, kuriuose yra labai platus vaistinių tinklas, vaistinėms, ir turės įtakos visų vaistinių paslaugų kokybei. Tuo labiau, kad nėra garantijų, kad kaimo vietovėje vaistinė nebus uždaryta, nežiūrint į tai, kas joje dirbs-vaistininkas ar vaistininko padėjėjas. Tai priklauso ir nuo vaistinės vykdomos veiklos politikos, vaistinės rentabilumo, kiek toje vietovėje yra vaistinių ir kt. Visos Lietuvoje veikiančios vaistinės yra privačios ir ribojimų atidaryti ar uždaryti vaistinę nėra“.

Vaistinių asociacijos vadovė teigė, kad vaistininkai tiesiogiai ir nuotoliniu būdu farmakotechnikus prižiūri bei konsultuoja nuolat. Taip pat pabrėžė, jog Lietuvoje farmakotechnikų rengimas- itin aukšto lygio ir yra orientuotas į darbą vaistinėse (tuo tarpu vaistininkai baigę studijas turi galimybę įsidarbinti ir mokslo srityje). Farmakotechnikai studijuoja 3 metus, t. y. dvigubai ilgiau, lyginant su kitomis ES šalimis, atlieka pusės metų praktiką vaistinėse, įgyja aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, kai tuo tarpu kitose valstybėse šios specialybės išsilavinimas yra prilyginamas profesiniam. Esant poreikiui laikyti kvalifikacijos egzaminą, kad galėtų dirbti vaistinėje, tiek farmakotechnikai, tiek vaistininkai jį laiko lygiai tą patį.

Tie farmakotechnikai yra tiek tos duonos suvalgę savo profesinės, atidirbę po 10, 20, 30 metų, turintys tokią didžiulę profesinio darbo patirtį, ir jiems bus pasakyta „ačiū- jūs nebereikalingi“,- piktinosi Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė.

LR SAM atstovės teigimu, tokie teiginiai ministerijoje laikomi neteisingais ir net klaidinančiais, o laiko šių skirtingų profesijų atstovų bei vaistinių savininkų persiorientavimui buvo skirta daugiau, nei pakankamai:

Nuostata, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, buvo įrašyta 2006 m. birželio 22 d. priimtame Farmacijos įstatyme. Siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, šios nuostatos įsigaliojimas iš pradžių buvo atidėtas iki 2016 m., po to – iki 2021 m.

Nauja tvarka buvo atidedama motyvuojant tuo, kad vaistinės ir jų personalas anksčiau nebuvo pajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, o per atidėjimo laikotarpį vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti.

Taigi vaistinės turėjo net 15 metų laikotarpį (nuo 2006 m.) persitvarkyti ir atitinkamai organizuoti savo darbą, atitinkamai vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje“.

Darbdaviai nuosekliai vykdė darbuotojų (farmakotechnikų) perkvalifikavimo programą: rėmė studijas, sudarė galimybes jas derinti su darbu. Universitetai tik iki 2016m. priėmė farmakotechniką baigusius studentus į išlyginamąsias studijas. Šiomis galimybėmis pasinaudojo apie 500-600 žmonių, tačiau tiek nepakanka.

Studijos yra labai brangios, studijos yra ilgos, tai neeilinė profesija, tai- medicina. Ir studijos, žinokit, taip neatsitraukiant nuo darbo tęsiasi apie 6-7 metus. Tai įsivaizduokite, kokiam žingsniui turi ryžtis specialistas. Turi pamiršti viską: savo asmeninius interesus, savo šeimą- viską“,- kalbėjo L. Ganatauskienė.

Nepaisant šios situacijos, farmakotechnikų rengimas Lietuvoje teka įprasta vaga. Šių specialistų vis dar paruošiama tiek pat, kiek ir anksčiau. Farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės teigimu, jie net nėra įspėjami, kad baigus studijas, jiems teks iškart persikvalifikuoti, arba keisti profesiją.

Dabar žmonės mokosi ir jie negauna to, ką jie išmoksta. Jie tiesiog negauna galimybės savęs realizuoti. Tai tada kam jie yra rengiami? Kam finansuojamos studijos? Kokį specialistą rengia kolegija? Ar jis reikalingas Lietuvai?“ – retorinius klausimus žėrė L. Ganatauskienė

LR SAM pateiktais duomenimis, jų valdomi skaičiai rodo ką kita.

Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 3438 vaistininkai, turintys galiojančią vaistininko praktikos licenciją, 1225 vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), įrašyti į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, 1367 vaistinės. Atitinkamai, vienai vaistinei vidutiniškai tenka 2,5 vaistininkai ir 1,1 vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas)“,- teigė A. Oraitė.

LR SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja pridūrė, kad vaistininkų fizinis buvimas visose vaistinėse svarbus ir dėl to, kad ateityje planuojama plėsti jų kompetencijų ribas.

Numatoma, kad artimiausiu metu įteisinus išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją vaistininkai dar aktyviau įsitrauks į sveikatinimo veiklą. Išplėstinės praktikos vaistininkas galės vykdyti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, pvz., imunoprofilaktiką“.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė aptariamą įstatymo pakeitimą, ypač pandemijos laikotarpiu, kuomet vaistinės yra bene vienintelė asmens sveikatos priežiūros sistemos dalis, kuri aptarnauja visus atėjusius, vadina mažiausiai neracionaliu. Jos teigimu, jei situacija nesikeis, vaistinėms teks atleisti mažiausiai 350 farmakotechnikų. Taip pat praras darbą ir kiti vaistinės darbuotojai, valytojai, prekių tvarkytojai, apskaitininkai.

Kaip vieną iš būdų, vaistinės svarsto apie vaistininkų įdarbinimą iš kitų šalių, tiek iš ES, tiek iš trečiųjų.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių