Verslas sieks platesnės ir lankstesnės valstybės paramos

Reklama baigsis po sek.

Mėgstantiems pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti ne namų aplinkoje, šiandien – paskutinė diena pasimėgauti tokiomis galimybėmis. Nuo vidurnakčio, lapkričio 7 d. 00.00 valandos visoje Lietuvoje įsigalioja nacionalinis karantinas. Teigiama, kad jis tęsis tris savaites, o jo metu ribojama viešojo maitinimo, pasilinksminimo įstaigų veikla. Pastarosios maistą tiekti gali tik išsinešti. Ribojimai taikomi ir renginiams – visi jie, išskyrus aukšto sportinio meistriškumo varžybas, draudžiami, paliekant galimybes paslaugas ekranizuoti ir klientams pateikti nebent nuotoliniu būdu. Verslas neslepia – gyvena itin minorinėmis nuotaikomis ir prašo valstybės pagalbos. Tiesa, ji turėtų būti kur kas lankstesnė nei pirmojo karantino metu.

Kavinės, barai, restoranai – kova už išlikimą

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka teigė, kad šio verslo sektoriaus atstovai suvokia, jog dabartinėje situacijoje karantinas yra jau neišvengiamas.

Mes išplatinom pranešimą, kad sutinkam su įvairiais ribojimais, nes šita valdžia jau nebesusitvarko su pandemija, todėl režimas yra būtinas. Mes patys ne kartą kreipėmės ir prašėm – kontroliuokit mus, stebėkite, kaip laikomės ribojimų, tik neuždarykit. Skaudžiausia tai, kad nuolat teigiama, jog kavinės ir barai yra viruso židiniai, nors jokių įrodymų niekada nepateikiama. Dabar jau vėlu mums skųstis dėl išbėgusio pieno. Reikia ieškoti būdų, kaip išlikti ir išgyventi“, – teigė R. Pranka.

Dauguma kavinių, barų ir restoranų sieks bent dalį darbuotojų išlaikyti teikiant maistą išsinešti. Pirmojo karantino metu ši priemonė nebuvo itin pelninga – išvežiotojams tekdavo atseikėti 30 procentų, o iš likusių pinigų mokėti atlyginimus darbuotojams, susimokėti už maisto produktus, komunalinius patarnavimus, patalpų nuomą. Dabar šio sektoriaus verslo atstovai sieks, kad valstybės teikiama parama būtų lankstesnė ir, ko gero, platesnė.

Pirmo karantino metu mes gaudavom subsidijas už darbuotojų prastovas. Čia reikėtų irgi korekcijų, nes darbdavys turėdavo vis tiek mokėti darbuotojui 10-20 procentų, nors pajamų negaudavo. Mūsų manymu, prastovos darbuotojams turėtų būti 100 proc. subsidijuojamos iš valstybės. Kita vertus, labai reikėtų ir patalpų nuomos mokesčio kompensacijos. Racionaliai mąstnt, kam patalpų savininkui turėti tokius nuomininkus, kurie gal visą žiemą nedirbs ir bus nemokūs, tai geriau pandemijos situacjoje mus tokius išvarys ir patalpas atiduos pavyzdžiui kokiai nors vaistinei“, – problemas dėstė Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas.

Trečiadienį vykusiame LR Vyriausybės posėdyje buvo pasiūlyta ir nauja verslo paramos forma, kuri susilaukė daugelio sektoriaus atstovų pastabų. Siekiama, kad valstybės parama būtų teikiama tik toms įmonėms, kurios per pastaruosius 6 mėnesius neteko daugiau nei 30 proc. apyvartinių lėšų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Taip pat, paramą norinti gauti įmonė pretenduoti į subsidijas galės atitikusi ir dar vieną kriterijų – jeigu apyvartinių lėšų per šį laikotarpį bus negavę daugiau nei 40 proc. visų to ūkio sektoriaus subjektų. Asociacijos manymu, šie kriterijai neturėtų būti taikomi kartu, pakaktų ir vieno iš jų. Be to, pasirinktas 6 pastarųjų mėnesių laikotarpis apskaičiuojant gautas lėšas gali tapti tikra užkarda norintiems gauti valstybės pagalbą.

Du mėnesius mes negalėjom dirbti, buvom uždaryti. Vasarą, nuo gegužės mėnesio leido dirbti, tai dabar ima 6 mėnesių laikotarpį, ir bando tuos du mėnesius mūsų visiško nedarbo kompensuoti šiltuoju sezonu, kai mes bet kokiomis sąlygomis ir priemonėmis stengėmės padidinti savo pajamas, kad tik verslas nesustotų ir nežlugtų. Tai nėra racionalu. Be to, tokia tvarka netinka naktiniams klubams, barams. Darbo metodika kitokia. Šį tiesi linija netinka mums. Tai valstybės paramoje apskritai reikėtų lankstumo. Šiandien kreipsimės į Vyriausybę, prašydami keisti“, – teigė R. Pranka.

Šiuo metu viešojo maitinimo įstaigos, barai restoranai, kavinės ieško išeičių, kaip išgyventi karantino laikotarpiu, tikėdamiesi, kad tai ilgai nesitęs, o tik tas tris savaites. Vieni persitvarko patalpas maisto tiekimui išsinešti ir siekia gauti tam reikalingus leidimus, kiti imasi kūrybiškos veiklos – kuria ir pardavinės barų suvenyrus, plakatus ir panašiai. Kol kas trijų savaičių veiklos ribojimas dar neatrodo itin grėsmingas, tačiau žinant pavasario pandemijos trukmę, perspektyvų džiugiomis nuotaikomis šio verslo atstovai nemato.

Renginių industrija skęsta nežinomybės liūne

Nuo lapkričio 7 iki 29 dienos šalyje draudžiami visi kultūriniai ir sportiniai renginiai. Išimtis teikiama tik aukšto meistriškumo varžyboms, jeigu jos vyksta be žiūrovų ir dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų. Suvokę situacijos rimtumą pirmojo karantino metu, visos šalies renginių organizatoriai ir su šia veikla susijusios aparatūros nuomos, pardavimo įmonės, atlikėjai ir pan. Dar kovo mėnesio pabaigoje įkūrė Renginių industrijos asociaciją. Pastarosios valdybos pirmininkas Valdas Petreikis neslepia, kad antroji banga nebuvo netikėta, tačiau tai nereiškia, kad nuo šio žinojimo buvo ar yra lengviau.

Mes apskritai esame sudėtingoje situacijoje, ir ji tęsiasi ištisus metus. Renginius įgyvendinti galėjome iki kovo mėnesio. Jų buvo vienetai, nes po Naujųjų metų nei žmonės veržiasi į koncertus ir panašiai, nei yra didelė paklausa mūsų sektoriaus. Apskritai esame nei verslas, nei kultūra. Esame tarp vieno ir kito, be to, paslauga nėra pirmo būtinumo. Net ir nuo birželio mėnesio leidus su tam tikrais apribojimais vykdyti veiklą, visuomenė nesiveržė į renginius, nes vis dar buvo jaučiama baimė užsikrėsti. Ji tęsiasi iki šiol. Jeigu karantinas truktų tik tris savaites, po jų atsitiesti greitai taip pat nepavyks. Per šiuos metus netekome apie 80 proc. pajamų“, – teigė renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas V. Petreikis.

Visus metus nuostolius skaičiuoja ne tik didieji renginių organizatoriai, festivalių, koncertų bilietų platintojai, tačiau ir asmeninių arba mažesnių švenčių rengėjai, atlikėjai. Pirmaisiais mėnesiais nesulaukę deramo valstybės dėmesio ir paramos, ties išlikimo riba balansuojantys asmenys nėra tikri dėl savo ateities. Dalis darbuotojų gavo subsidijas už prastovas, vykdantys individualią veiklą pasinaudojo teikiama išmoka 257 eurų per mėnesį, tačiau itin pasigendama bendros pagalbos. Teikiama parama neleidžia padengti visų patirtų nuotolių, parduotų bilietų grąžinimui reikalingų lėšų ir pan. Operatyviai vakar suorganizuotame pasitarime nuspręsta artimiausiu metu kreiptis į valdžios atstovus prašant skubios pagalbos renginių sektoriaus atstovams.

Tokio kompleksiško mechanizmo, kuris kompensuotų tai, kas buvo prarasta, negautos pajamos, kapitalo investicijos, to mes neturėjome iki šiol, todėl labai tikimės nuoseklios diskusijos su ateinančia Vyriausybe ir visais valdžios institucijos atstovais. Mes turime aiškiai įsivardinę prioritetus – dėmesys žmonėms, kad neišsilakstytų tas potencialas. Mes norėtume subsidijų darbuotojų algoms, bet ne minimalioms, o atitinkančioms gaunamą atlygį (šiuo metu ši suma negali viršyti 607 eur.). Turi būti procentaliai kompensuojama, bent iki 80 proc. gautų pajamų. Kad renginių industrija netaptų našta valstybei, užimtumo tarnybos klientais, prašysime sąnaudų kompensavimo. Žmonės turi išlaikyti savo darbo vietą, įmonės neturėtų būti prastovose, užsidaryti ar bankrutuoti, karantino metu žmonės galėtų kelti savo kvalifikaciją ar vertėtų panašių priemonių, kad vėliau jau leidus vykdyti renginius, galėtų vėl sėkmingai grįžti į rinką ir tęsti veiklą. Tam reikia finansinių resursų“, – teigė V. Petreikis.

Elementarus pageidavimas – kad renginių industrijos atstovai turėtų galimybę bent jau planuoti. Šiuo metu šis sektorius skęsta visiškame nežinomybės liūne. Neaišku, kada bus leidžiama įgyvendinti renginius, o jų organizavimas netrunka parą ar dvi. Planavimas prasideda prieš kelis mėnesius, o dabartinėje situacijoje net baiminamasi dėlioti ir kitų metų planus.

Šiuo metu perspektyvų jokių. Jeigu pradėtume organizuoti dabar gruodžio ar sausio renginius, kol juos planuosime, eigoje jie gali būti leidžiami, tačiau išaušus renginio dienai, mes nesame tikri, ar tai tikrai įvyks, ar situacija ir ribojimai nepasikeis. Tokiu atveju vėlgi reikėtų grąžinti pinigus už bilietus, kaip tuomet su patalpų, įrangos nuomos avansais ir panašiai. Dabar viskas laikina. Tokių karantininių bangavimų bus dar ne vienas. Realiausia tikimybė šiuo nepastoviu laikotarpiu įgyvendinti ar bent jau planuoti nebent mažus renginius, asmenines šventes“, – V. Petreikis.

Renginių industrijos asociacija artimiausiu metu parengtus savo prioritetus ketina pateikti naujosios valdžios atstovams. Tikimasi, kad bus rasti konstruktyvūs sprendimai, leisiantys išsilaikyti ir nebankrutuoti, neprarasti darbuotojų.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių