Verslo atstovų nuotaikos – itin pesimistiškos

Reklama baigsis po sek.

Visoje šalyje pratęsus karantiną dar dviems savaitėms iki balandžio 27 dienos, verslo atstovai tikina gyvenantys pesimistinėmis nuotaikomis. Vis girdint pažadus apie valstybės paramą verslui ir nematant konkrečių pažadų įgyvendinimo, svyra rankos.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad dar dviem savaitės pratęstas karantinas turės dramatiškų pasekmių.

„Mes matome įsisukančią ekonomikos mažėjimo spiralę, kadangi esant uždarytiems ištisiems verslo sektoriams, jie negauna visiškai jokių pajamų, jie negali vykdyti savo įsipareigojimų. O įsipareigojimai yra atlyginimai darbuotojams, mokėjimai už patalpų nuomas, komunalines paslaugas, kreditų gražinimas už paimtas paskolas verslo vystymui ir panašūs dalykai. Visas paketas įsipareigojimų, kurių įmonės negali vykdyti.“ – Valdas Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Visa ši situacija neišvengiamai palies netik verslo, tačiau ir žmonių lūkesčius. Mažėja vartojimas, atidedami pirkiniai, nesusiję su tiesioginiais pragyvenimo kaštais. To pasekoje, mažėja ir įmonių apyvartos, pajamos, o tai neišvengiamai turės įtakos mokesčių sumokėjimui į biudžetą. Ilgainiui tai gali apsunkinti ir pačios valstybės galimybes finansuoti krizę.

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė taipogi buvo nusiteikusi pesimistiškai. Jos teigimu, šiuo metu verslas yra panašus į skestanįjį, kuris griebiasi šiaudo, o realios paramos vis dar negauna.

„Kai kas bando dirbti, tarkim kavinės, kurios gali pasiūlyti maisto išsinešimo paslaugas, tačiau tas darbas nėra normalus, labiau primena griebimąsi už šiaudo. Nei pelnas, nei įplaukos nėra normalios. Norėtųsi daugiau aiškumo, nes tie, kurie užsiima patalpų nuoma, ir tie, kurie nuomuojasi, nori žinoti kokios apimties bus tos kompensacijos, nuolaidos, kad galima būtų išversti į piniginę išraišką. Kai kurie sprendimai jau yra priimti, bet realiai tos paramos dar niekas negavo ir nematė. Kol nėra pinigų sąskaitoje, tai tėra tik pažadai.“ – Aurelija Petkūnienė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, Lietuva vėluoja įgyvendinti paramą verslui, o konkrečių veiksmų yra būtina imtis nedelsiant.

Vienas iš siūlymų buvo, kad Vyriausybė tiesiogiai mokėtų darbuotojams kompensacijas už negautus atlyginimus.

„Ką mes pasiūlėme, kartu su kitomis verslo organizacijomis, tai yra nedelsiant Vyriausybei mokėti tiesiogiai žmonėms kompensacijas už negautus atlyginimus. Tai reikia padaryti nedelsiant ir visiems darbuotojams. Geriausia tai daryti tiesiogiai, kad būtų skaidru, aišku ir visiems suprantama.“ – Valdas Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Siekiant išvengti masinių įmonių bankrotų, Valdo Sutkaus manymu, valstybei būtina toliau skolintis norint išvengti rimtos ekonominės krizės.

„Reikia skolintis pinigų ir tuos pinigus reikia įdėti į ekonomiką. Nes čia yra kaip ligos atveju, ekonomika šiai dienai negali pati kvėpuoti dėl viruso, tai reikia dirbtinai tiekti deguonį, kad palaikyti ekonomikos gyvybines funkcijas tikintis, kad bus galima po truputį grįžti į gyvenimą, tačiau vis tiek bet kokiu atveju ekonomikos recesija bus, nes bus sumažėję lūkesčiai ir išlaidos, nes tiek žmonės, tiek įmonės taupys. Politiniai sprendimai yra priimti, visi juos girdėjome, yra numatytas paramos fondas, tačiau praktiškai pinigai dar nepasiekė, nei įmonių, nei žmonių, skirtingai nei kitose šalyse. Tai su paramos verslui įgyvendinimu Lietuva vėluoja.“ – Valdas Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Užimtumo tarnybos duomenimis šią savaitę bedarbių skaičius šalyje išaugo iki 177,4 tūkst., jie sudarė 10,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš savaitę, jų skaičius padidėjo daugiau nei 8 tūkstančiais.

Nedarbas didėjo ir Klaipėdoje. Balandžioje mėnesio pradžioje Klaipėdos mieste 8,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo. Metų pradžioje nedarbas Klaipėdoje siekė 7,4 proc.

Klaipėdos rajone balandžio pradžioje 5 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo. Metų pradžioje nedarbas Klaipėdos rajone siekė 4,5 proc.

Nuo šalyje paskelbto karantino pradžios iki balandžio 8 d. Klaipėdos mieste į Užimtumo tarnybą kreipėsi 1893 bedarbiai, o Klaipėdos rajone – 562. Karantino laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki balandžio 8 d. į Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų departamentą registravosi bedarbiai, kurių dauguma iš darbo išėjo savo inciatytva. Tokie asmenys sudarė net 60 proc. besikreipiančiųjų.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė išeitį: fiksuoto dydžio išmoką, kuri siekia 257 eurus už mėnesį. Dėl tokios išmokos gavimo į Užimtumo tarnybą buvo galima kreiptis nuo balandžio 6 dienos.

„Iki balandžio 8 dienos į Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentą dėl paramos kreipėsi 4158 savarankiškai dirbantys asmenys. Nuo balandžio 6 d. iki balandžio 8 d. į Užimtumo tarnybą kreipėsi Klaipėdos miesto darbdaviai dėl subsidijų darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova – dėl 502 asmenų, o Klaipėdos rajone – dėl 26 asmenų, Klaipėdos apskrityje – dėl 707 asmenų.“ – Daiva Kniežienė Užimtumo tarnybos Klaipėdos KAD administracijos Bendradarbiavimo koordinatorė

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių