Viešbučiai ir restoranai prašo Vyriausybės pagalbos

Reklama baigsis po sek.

Daugumai maitinimo įstaigų atsidūrus ant bankroto ribos, didieji patalpų nuomotojai toliau nelinkę mažinti nuomos kainos. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) atkreipia LR Vyriausybės dėmesį į susidariusią kritišką situaciją, kuomet prekybos centrai ir kiti didieji patalpų nuomotojai nedaro jokių nuomos mokesčio nuolaidų maitinimo ir kitoms įstaigoms, kurios šiuo metu dėl karantino uždarytos antrą sykį ir beveik negauna pajamų. Tai veda prie uždarytų įstaigų bankrotų bangos.

LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė stebisi, kad nuomotojai – prekybos, verslo centrai ar atskiros prekybinės vietos – nesupranta, kad prekybos centrą patrauklų ir vertingą daro pirmiausia ne patalpos, o gyvybingi, kokybiškas ir įvairias paslaugas ten teikiantys verslai.

Antroje karantino pusėje ir jam praėjus, kils prekybos ir verslo centruose veikiančių įmonių bankrotų banga, o centrai stovės tušti dėl savo įsivaizdavimo, kad pačios patalpos sukuria pridėtinę vertę. Krizių metu reikalingos trišalės pastangos ir solidarumas – Vyriausybės, nuomininkų ir nuomotojų. Priemonės pirmojo karantino metu leido pasiekti šio solidarumo ir dauguma verslų išgyveno, deja, šiuo metu situacija priešinga“, – teigia E. Šiškauskienė.

Pasak jos, pirmieji recesijos požymiai pasireiškė jau vasario mėnesį, kai dalis nuomininkų pradėjo kreiptis į nuomotojus dėl nuostolių pasidalijimo, t.y. nuomos kainos mažinimo, nes buvo aiškios prognozės, kad verslai pradeda veikti nuostolingai. Tuo metu tik keli pavieniai nuomotojai sutiko solidarizuotis ir mokestį mažinti, kai kurie padarė net daugiau nuolaidų nei buvo prašoma. Tačiau absoliuti dauguma patalpų nuomotojų, ypač stambiųjų, teigė, kad nieko neatsitiko arba žadėjo stebėti, svarstyti ir t.t. Situacija nepasikeitė ir prasidėjus karantinui bei sustojus daliai veiklų, daugiausiai susijusių su pramogomis, turizmu, viešuoju maitinimu.

E. Šiškauskienė teigia, kad tik valstybei paskelbus apie solidarų nuomos ir su ja susijusių išlaidų kompensavimą (valstybė tuomet kompensavo 50 %, jei nuomotojas sumažins nuomą ne mažiau nei 30 %, o likusius 20 % toliau mokėjo didžiąją dalį pajamų praradę nuomininkai), nuomotojai nebeturėjo iš ko rinktis ir beveik visi suteikė 30 % ar didesnes nuolaidas karantino periodui iki gegužės 31 d.

Nuolaidos baigėsi vos prasidėjus vasarai – buvo aiškinama, kad rinka atsigavo, kad prekybos centruose lankytojų skaičius išaugęs ir pan. Mainais už tolesnes nuolaidas vasarą buvo reikalaujama didesnių įsipareigojimų – sumokėti visas skolas, pratęsti sutarčių terminus, didinti užstatus ir pan.

Deja, rugsėjo, o ypač spalio mėnesį pardavimai vėl drastiškai krito, o su jais ir daugelio nuomotojų solidarumas. Prasidėjo aklas nuomos sutarties nuostatų konstatavimas, jog nuomininkas, nepriklausomai nuo rinkos situacijos, privalo mokėti nuomos ir kitus mokesčius.

Tikrai nenoriu generalizuoti ir sakyti, kad visi nuomotojai žvelgia netoliaregiškai ir nesupranta, kad jų nuomos verslas priklauso nuo nuomininkų gyvybingumo. Dalis prekybos ir verslo centrų, suprasdami labiausiai nukentėjusių nuo Covid-19 nuomininkų daugiau nei sudėtingą padėtį, kiek galėdami lengvino jų komercines sąlygas“, – teigė asociacijos vadovė.

Tačiau šį rudenį, pasak jos, mainais už nuolaidas rinkoje pasipylė dar išradingesni reikalavimai: į sutartis įtraukti vienašališko nuomos sutarties nutraukimo be nuomininko kaltės sąlygą, baudas, taip pat reikalavimai įkeisti patalpose esantį turtą nuomotojo naudai ir kiti. Dalis nuomotojų tiesiog atsisakė suteikti nuolaidą aiškindami, jog jie neatsako už nuomininkų verslą, arba iš viso neargumentuodami.

Baigiantis periodui, kai INVEGA kompensavimui buvo galima pateikti nuomos sąskaitas, atsirado reikalavimų susimokėti pilną nuomos mokestį už lapkričio mėnesį ar net avansą už gruodį. Tokius reikalavimus nuomotojai iškėlė netgi tiems verslams, kurių veikla didžiąją mėnesio dalį buvo stipriai apribota ar visai nevykdoma.

Lietuvoje viešojo maitinimo sektoriuje iš viso dirba apie 35 tūkst. žmonių, šis sektorius valstybei kasmet suneša 1,84 % Bendrojo vidaus produkto. Ar būsimu šalies ekonomikai itin sudėtingu pokarantiniu periodu valstybė gali sau leisti netekti pusės ar daugiau šios sumos, siekiančios kelis šimtus milijonų eurų? Ta pati valstybė, kuriai taip pat tektų išlaikyti ir keliolika tūkstančių naujų bedarbių iš šio sektoriaus“, – kalbėjo viešbučių ir restoranų atstovė

Pasak jos, jei norima to išvengti ir palengvinti smūgį šalies ekonomikai, būtina tiek finansinė, tiek moralinė Vyriausybės pagalba, kuri abi puses motyvuotų susitarti ir krizės metu solidarizuotis – kaip tai buvo padaryta pirmosios bangos metu. Greta dalinių valstybės subsidijų nuomai, galima ir priemonė viešinant piktybiškus nuomotojus, kurie neina į jokį kompromisą su labiausiai paveiktomis įmonėms.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių