VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ prašo Klaipėdos miesto finansavimo

Reklama baigsis po sek.

Į Klaipėdos miesto merą V. Grubliauską bei savivaldybės Tarybos narius kreipėsi VšĮ “Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro” direktorė Rasa Dagienė, prašydama iš savivaldybės biudžeto skirti lėšų kai kurių ten esančių pacientų priežiūros finansavimui.

Prašyme teigiama, kad įstaigoje šiuo metu gydomi 29 Covid-19 infekuoti pacientai, 8-iems iš jų per artimiausias dienas baigsis Teritorinių ligonių kasų valstybės lėšomis apmokamas 120-ties palaikomo gydymo ir slaugos dienų laikotarpis. Dar 10-čiai asmenų jis baigsis per artimiausią mėnesį. Uostamiesčio vadovų prašoma pasekti Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdžiu. Nuo 2017 metų pastaroji tokiems asmenims iš miesto biudžeto apmokėdavo papildomas 30 dienų, o esant koronaviruso pandemijai svarstoma šį terminą pailginti iki 60 dienų.

“Todėl prašoma įvertinti šią Vilniaus miesto gerąją praktiką ir incijuoti šio klausimo svarstymą Klaipėdos miesto savivaldybės Taryboje”, – rašoma R. Dagienės kreipimesi.

Preliminariais skaičiavimais, iš Klaipėdos miesto biudžeto šio prašymo tenkinimas pareikalautų beveik 100 tūkstančių eurų – bendra suma 93 600 eurų (apskaičiuota tik dėl asmenų, kuriems baigiasi valstybės finansuojamas 120 dienų terminas).

Pritariančių finansavimui – nebuvo

Všį „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ direktorės prašymas šiandien buvo svarstomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Šis klausimas tarp narių sukėlė diskusijų ir kritikos bangą.

Komiteto narys A. Razbadauskas neslėpė, kad dabartinėje situacijoje, kuomet šalyje siaučia koronaviruso pandemija ir nežinia, kiek lėšų pareikalaus jos suvaldymas, kalbėti tik apie vienos įstaigos likimą  – nėra teisinga.

„Klaipėdos mieste yra daug tokias paslaugas teikiančių įstaigų. Tai mes negalime finansavimą suteikti vienai, o visas kitas eliminuoti. Mano žiniomis, stacionare sveikatos palaikymo ir gydymo paslaugos 1 diena kainuoja apie 800-1000 eurų. Mes nežinome, kiek čia pandemija tęsis, tai realiai reiktų žinoti, kokios sumos, koks poreikis. Negalim išskirti vienos privačios įstaigos. Vienai įtaigai jau prašo 100 tūkstančių, tai pridėkim kitas, čia milijonai. Tai ar mes galime apie tokias lėšas kalbėti?, – teigė A. Razbadauskas.

Prašymą kritiškai vertino ir kiti Tarybos nariai.

„Mano turimais duomenimis, Paliatyvios pagalbos centras gauna iš miesto savivaldybės nemenkus pinigus. Šito centro ir „Klaipėdos Hospisas“, taip pat UAB „Salumeda“ akcininkai yra tie patys. Aš turiu pasiėmusi dokumentus iš Registrų centro. Savivaldybė nuolat perka iš jų paslaugas ir skiria finansavimą. Tai yra privatus verslas, jie taip pat gauna iš ligonių kasų nemažus pinigus, aš būčiau linkusi neskirti tokios paramos, nes yra pradėti teisminiai procesai, manau, direktorė nori dabar lengviausiu būdu išsisukti iš susidariusios situacijos”, – posėdžio metu teigė L. Girskienė ir nariams pateikė turimus duomenis.

„Jeigu priimtų miestas tokį sprendimą, kad pirkti paslaugas visiems tokiems pacientams, kuriems baigiasi valstybės skiriamas finansavimas, tai reikėtų peržiūrėti visą biudžetą. Nematau teisinių galimybių išskirti vieną įstaigą“, – teigė Alina Velykienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė akcentavo, kad  šiuo metu VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre“ yra 12 pasveikusių pacientų, tačiau 17 asmenų testų rezultatai dėl Covid-19 vis dar yra teigiami. Iš tiesų, savivaldybė iš įstaigos direktorės  Rasos Dagienės nuolat gauna įvairių raštų, prašymų dėl finansavimo.  Kol kas tam nematoma teisinių galimybių.

„Aš manau, kad, jeigu ir parengtumėm skubotai tokią tvarką, mes galėtumėm remti vienokią ar kitokią kategoriją tų pacientų tik tose įstaigose, kurios yra teisiškai ir legaliai susitvarkiusios savo teisinę bazę ir gali teikti slaugos ar paliatyvios pagalbos paslaugas. Jeigu ir būtų toks finansavimo mechanizmas, aš labai abejoju, ar dabartinėje situacijoje būtų teisinė galimybė šitai įstaigai skirti lėšas būtent tų pacientų išlaikymui. Turbūt atsidurtume teismuose. Kiek žinau, Teritorinės ligonių kasos irgi ketina duoti į teismą ieškinį, išieškoti iš šitos institucijos lėšas už tą slaugą, kas tarsi ir negalėjo būti”.

Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu nuspręsta kol kas šio klausimo nesvarstyti.

„Tam nėra politinio pagrindo, visur atsiremsime į finansavimą ir argumentavimą, teisinį reguliavimą“, – posėdžio metu teigė komiteto pirmininkas K. Bagdonas.

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių