VTEK nutraukė tyrimą dėl S. Skvernelio keliuko asfaltavimo

Reklama baigsis po sek.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šiandien vertino Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) nuostatoms.

Tyrimas buvo pradėtas žiniasklaidoje paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės. Žiniasklaidoje skelbta, kad 2019-10-30 Vyriausybės nutarimo Nr. 484 pagrindu buvo skirtas finansavimas ir gatvės, šalia kurios gyvena premjeras, asfaltavimui, o Ministras Pirmininkas šiam posėdžiui pirmininkavo. Kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.

Tyrimas nutrauktas

Aiškintasi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone asfaltavimo darbams nebuvo galbūt paveikti premjero turimų privačių interesų. Taip pat VTEK tyrė, ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, S. Skverneliui nekilo pareiga nusišalinti.

Į šiandien vykusį posėdį buvo kviesti tiek S. Skvernelis, tiek LR susisiekimo ministras J. Narkevičius. VTEK pirmininko pavaduotojos Evelinos Matulaitienės teigimu, dalyvauti svarstyme minėti asmenys atsisakė. Tačiau tia nesutrukdė komisijos nariams priimti vyriausybės vadovui palankų sprendimą.

„Įrodymų visuma neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad 2019 metais dalyvaudamas priimant nutarimą, Ministras Pirmininkas žinojo, kad pinigai bus skirti greta jo namo esančio keliuko asfaltavimui. Interesų konfliktas negali būti aiškinamas prielaidomis, hipotezėmis. Kalba eina apie vyriausybės posėdžio metu priimtą sprendimą, tai teigti, kad yra veikta interesų konfliktų situacijoje, nėra svarių argumentų“, – teigė T. Čaplinskas, Tyrimų skyriaus vyresn. patarėjas.

Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad svarstomą klausimą dėl žvyruotų kelių asfaltavimo įtraukti į posėdžio darbotvarkę tąkart paprašė susisiekimo ministras J. Narkevičius.

Taip pat nustatyta, kad dokumentuose, kuriais vadovaudamasi ministerija rengė nutarimą, Upės gatvė minima nebuvo, tiesiog pateiktas bendrinė viso asfaltuojamo objekto informacija.

Išsiaiškinta, kad 2019 spalio mėn. 25 dieną susisiekimo ministeirja parengtą projektą išsiuntė derinimui LR finansų, ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, taip pat automobilių kelių direkcijai. Išvadas visos derinančios institucijos pagal nustatytą tvarką turėjo pateikti per 5 darbo dienas, tuo tarpu posėdis vyko jau po 3 dienų, nepasibaigus išvadų teikimo terminui

„Tai iš surinktų dokumentų, tik finansų ministerija spalio 29 buvo pateikusi atsakymą, kad neturi pastabų ir siūlymų, o kita, ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakymą dėl projekto pateikė spalio 31 dieną, kai jau išvakarėse buvo priimtas sprendimas. Kelių direkcija apskritai pateikė mums atsakymą, kad iš nutarimą rengusio subjekto (LR susisiekimo ministeirjos) projektą gavo tik spalio 22 dieną, tai neturėjo laiko ir galimybių įsigilinti, pateikti derinimą, nes 28 d. jau buvo įregistruoti dar paeiliui keli tokio projekto variantai. Tas, kur Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas, tai jau 4 variantas”, – dėstė T. Čaplinskas.

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas: „mes neturėjome galimybių pateikti išvadas ar savo vertinimus dėl šio projekto, nes tą pačią dieną buvo pateiktas naujas projektas, pakoreguotas”.

Teigiama, kad dokumentai nerodo, jog Vyriausybės nutarime kalbama būtent apie konkretų objektą, Upės gatvę. Susisiekimo ministerija nurodo, kad vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės nutarimais, protokoliniais sprendimais, kuriuose dar 2015 metais buvo prašoma skirti finansavimą šios teritorijos asfaltavimui.

Išasfaltuoti keliuką prašė ir premjero apsaugos departamentas

Vilniaus rajono savivaldybė Tyrimų komisijai pateikė duomenis, kad prašymai asfaltuoti žvyruotą dangą toje teirtorijoje buvo pradėti rašyti dar 2013 metais. Geresnės kelio kokybės aktyviai siekė gyventojų grupė – Nėries bendruomenė. Ji pakankamai aktyviai teikė pretenzijas, reikalavimus asfaltuoti kelią. Ne ką mažiau asfaltavimo darbų prašė ir Vyriausybės vadovybės apsaugos departamentas.

„Iš pateiktų duomenų matome, kad Ministro pirmininko apsaugos departamentas dėl kelio asfaltavimo kreipėsi trimis raštais: 2016 m. gruodį, 2019 m. birželį, prašė kelią tvarkyti ir asfaltuoti. Tos vietovės seniūnas ir rajono savivaldybė neslėpė, kad aktyvus gyventojų reikalavimas ir vadovybės apsaugos departamento kelio eksploatavimo prašymai buvo vieni iš kriterijų priimant sprendimus”, – teigė Tyrimų skyriaus vyresn. patarėjas T. Čaplinskas.

Atlikus, kaip teigiama, didelės apimties tyrimą, įvertinus surinktą ministerijos bei Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybių dokumentaciją, įvertinus gautus duomenis, VTEK Tyrimų skyriaus vadovė Areta Miškinienė pasiūlė nutraukti tyrimą.

„Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, formuojama teismų praktiką ir panašiai, tai siūloma nesant pakankamam faktinių duomenų kiekiui, nutraukti tyrimą”, – A. MIškinienė.

Tokiam siūlymui VTEK nariai pritarė vienbalsiai.

Susipažinti su VTEK priimtu sprendimu galite čia:

Share on facebook
Facebook
Share on google
Google+
Share on twitter
Twitter
Share on linkedin
LinkedIn
Share on pinterest
Pinterest

Daugiau straipsnių